Pasiruošimas įgyvendinti Kauno ir Kauno rajono, kaip Europos kultūros sostinės 2022-iais, projektą prasidėjo netrukus po titulo paskelbimo prieš dvejus metus. Nuo pat 2017 metų drauge su įvairiomis kultūros organizacijomis, menininkais, kūrybininkais kuriame bekraštę ir besienę programą, kurią pavadinome „Šiuolaikinė sostinė“ (Contemporary Capital). Visas laikas iki 2022-ųjų – tai mūsų bendra kelionė „iš laikinosios į šiuolaikinę“.
Mokėmės. 2018 metai buvo skirti kultūros sektoriaus kompetencijų stiprinimui, bendruomenių ir jaunimo aktyvinimui. Pernai taip pat startavo ir apie save įvairiomis formomis paskelbė visos „Kaunas 2022“ programos.
Dalinomės laime. 2018 m. kovo 20 d. pirmą kartą inicijuotas Tarptautinės laimės dienos šventimas Kaune ir Kauno rajone – nuo atviros sporto treniruotės Kauno geležinkelio stotyje iki ekspertinės diskusijos tema „Dizainas visiems“. Į šventę įsitraukė 65 partneriai, 2500 dalyvių, ir 15 tūkst. „Žalgirio“ fanų arenoje, kėlusių laimės decibelus.
Diskutavome. Pirmasis Europos kultūros sostinės forumas Kaune į „Žalgirio“ areną sukvietė Europos kultūros sostinių ir miestų-kandidatų atstovus iš 17 Europos šalių – iš viso 60 kūrybinių sričių lyderių bei 500 dalyvių: kultūros profesionalų, verslo ir politikos atstovų.
Būrėme žmones. 30 bendruomenių, daugiau kaip 500 dalyvių nunėrė 30 antklodžių Europai, kurios iškeliavo į 2018 metų Europos kultūros sostinę Leuvardeną ir tapo įspūdingos instaliacijos dalimi. Pavasarį kiemų švente prasidėjo visą vasarą trukęs Kiemų festivalis, į kurį įsitraukė 20 bendruomenių, vyko 30 renginių, pritraukusių beveik 7000 dalyvių.
Klausėme. Didžiausioje Europoje Tarptautinėje modernizmo konferencijoje savo pranešimus skaitė 17 pranešėjų iš 12 šalių. Optimizmo architektūros paroda ir tarptautinė stovykla skleidė žinią apie unikalią Kauno tarpukario architektūrą, aktyviai siekiant UNESCO pasaulio paveldo titulo.
Stebinome. Gaivinant Lietuvą garsinančio meninio judėjimo fluxus dvasią, surengtas Netikėtumų festivalis ir fluksiškas kopimas į Parodos kalną, o tarptautinėje jaunimo stovykloje „100 pirmų kartų“ 100 jaunų žmonių iš 26 šalių pažino mūsų regioną.
Pildėme savo gretas. Jaunimo programa „Kauno iššūkis“ aplankė 25 mokyklas, susitiko su 2000 mokinių ir jau išleido 80 mokymų programos absolventų. Projekto rėmuose gimė jaunimo inicijuotas savileidybos žurnalas „MASS“.
Atsigręžėme į istoriją. „Atminties biuras“ gilinosi į miesto ir rajono daugiatautiškumą, parengė 30 interviu su įvairių tautų kauniečiais – rusais, totoriais, graikais, kartvelais. Paminėtas ir Karo muziejaus liūtų gimtadienis, į kurį įsitraukė pusė tūkstančio kauniečių, atsiuntusių savo nuotraukų prie Kauno liūtų į bendrą nuotraukų albumą internete.
Kūrėme Kauno mitą. 2018 m. birželio 2-osios naktį Ryčio Zemkausko pakalbintas mitinis žvėris pirmą kartą iš upės pažvelgė į miestą, o taip pat rengė viešas diskusijas, pristatymus ir kūrybinio rašymo dirbtuves.
Buvome įvertinti. Lapkričio pabaigoje jungtinė „Kaunas – Europos kultūros sostinės 2022“ ir Kauno miesto savivaldybės komanda Europos Komisijos suburtai ekspertų grupei pristatė pirmąją pasirengimo projektui ataskaitą, išklausė rekomendacijų ir sulaukė didelio palaikymo Kaune ir Kauno rajone besiskleidžiančioms idėjoms.
Atvėrėme naujas duris. O jau pačioje metų pabaigoje, ten kur anksčiau buvo Mažasis teatras, „Kaunas 2022“ pastangomis, atidaryta nauja mokymų ir susitikimų vieta – „Tempo erdvė“, skirta kultūros mėgėjams, profesionalams, jaunimui, savanoriams ir bendruomenėms.
Buvome apdovanoti. 2018 metų „Turizmo sėkmingiausių“ apdovanojimų metu turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ suteikė „Kaunas 2022“ specialų apdovanojimą už inovatyvumą.
Sudominome. Visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, 30 proc. miestiečių aktyviai domisi projektu.
Judėjome tikslo link. Visi kartu jau įveikėme trečdalį kelio iš laikinosios į šiuolaikinę Europos kultūros sostinę 2022 metais.
kaunas2022.eu inf.
