Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad galimybių pasas plintant itin užkrečiamai COVID-19 omikron atmainai turi mažai naudos, bet priešina visuomenę, bei ragina Vyriausybę persvarstyti jo taikymą.
„Mes turime permąstyti galimybių paso taikymą, nes ilgą laiką galimybių pasas tartum buvo netiesioginė skiepijimosi skatinimo priemonė. Aš manau, kad šiandien vis didesnę reikšmę turi įgyti testavimas. Štai kodėl aš vetavau įstatymą dėl mokamo testavimo“, – LRT ketvirtadienį paskelbtame interviu sakė jis.
„Šiandien mes matome, kad šio įstatymo priėmimas vis dėlto buvo klaida, nors vieningai veto buvo atmestas valdančiosios koalicijos pastangomis“, – kalbėjo prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad galimybių paso „pobūdis ir jo nauda labai smarkiai keičiasi“ vertinant, kaip plinta omikron atmaina, kadangi skiepai jau „nėra visiška panacėja užtikrinant žmogaus saugumą arba apsisaugojimą nuo susirgimo“.
„Šiandien, kaip jūs puikiai matote, serga tiek pasiskiepiję, tiek nepasiskiepiję žmonės, todėl tas dirbtinis srautų atskyrimas į piliečius, kurie gali prieiti prie tam tikrų paslaugų, ir kiti, kurie negali, yra, pirmiausia, supriešinantis visuomenę, o antra, duodantis mažai naudos pandemijos valdymo prasme“, – kalbėjo prezidentas.
Vėliau pasisakydamas žurnalistams Marijampolėje jis paragino keisti pandemijos valdymo politiką kuo greičiau.
„Įvertinus tai, kad pandemijos valdymas nėra vien tik žmonių skiepijimas, bet ir gerokai platesnis priemonių ratas, manau, turime labai greitai padaryti išvadas, nesvarstyti čia mėnesių mėnesiais ir pakeisti pandemijos valdymo politiką“, – sakė G. Nausėda.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad skiepai padeda išvengti sunkios ligos eigos ar net mirties, „arba bent jau reikšmingai sumažina šitą tikimybę“.
G. Nausėda taip pat sukritikavo per menką senjorų skiepijimasi.
„Aš manau, kad senjorų grupėje skiepijimosi lygis yra nepakankamas. Leiskite iliustruoti skaičiais: apie 20 proc. mūsų senjorų apskritai dar nėra paskiepyta, sustiprinančia doze yra paskiepyta 50 proc, mūsų senjorų. Tuo tarpu ES vidurkis yra 78 procentai. Reiškia, kad ši visuomenės grupė, kuri, deja yra imliausia arba labiausiai jautri kritiniam ligos pobūdžiui, yra nepakankamai apginta“, – kalbėjo prezidentas.
Jis taip pat tvirtino, kad dėl didėjančių eilių prie COVID-19 testų mobiliuosiuose punktuose „logistikai esame nepakankamai pasirengę“. Jis sveikino sprendimą suspenduoti galimybių paso 12-mečiams įvedimą iki kovo, sakydamas, kad galimybės operatyviai pasidaryti testą nebuvimas skausmingai apribotų vaikų užklasinę veiklą.
Pritaria ir V. P. Andriukaitis
Buvęs Europos komisaras sveikatos klausimais Vytenis Povilas Andriukaitis mano panašiai. Anot politiko, Galimybių pasas prarado prasmę, tik pykdo žmones.i
Lietuvoje kasdien fiksuojant rekordinius susirgimu koronavirusu atvejus, buvęs sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Andriukaitis teigia, jog „galimybių pasas (GP) savo galimybių ribą pasiekė“ ir jo, kaip politinės pandemijos valdymo priemonės, metas atsisakyti.
V.P. Andriukaičio teigimu, užsikrėsti naująja omikron atmaina gali ir skiepyti trimis dozėmis, ir neskiepyti visai, todėl GP, kuris veikia „leidimo užeiti“ principu neužtikrina, jog ir turintys šį dokumentą neprisidės prie viruso platinimo“.
„GP nekontroliuoja viruso perdavimo ir pernešimo kelių, todėl, paprastai kalbant, tai tėra tik leidimas užeiti į tam tikras erdves. GP buvo sukurtas skatinti žmones vakcinuotis ir sukurti kuo daugiau kliūčių nevakcinuotiems. Šiandien mokslas sako, kad virusą gali pernešti abi šios grupės.
Jei pradžioje GP paskatino 6-7% žmonių pasiskiepyti (ką, beje, buvo galima padaryti nesupriešinant visuomenės, nesukeliant pykčio), tai šiandien vakcinavimo rodikliai beveik nekinta, o omikron plitimas auga nevaldomai. Nėra priežasties žmogaus į patalpas neįleisti. Dabar svarbiausios – be vakcinacijos – yra biosaugos priemonės: socialinė distancija, medicininės kaukės, masinių renginių ribojimas, dezinfekcija ir panašiai”, – sako V. Andriukaitis.
Jo žodžiais, nepaisant omikron varianto užkrečiamumo, vakcinos išlieka patikimiausia priemone prieš ligą.
„Vakcinacija 100% neapsaugo, tačiau žmones apsaugo nuo sunkių ar labai sunkių susirgimų bei mirčių. Dažniau miršta nevakcinuoti, vakcinuoti labai seniai arba nepraėję pilno vakcinacijos ciklo“, – sako V. Andriukaitis.
Tuo tarpu ateities strategija, anot jo, turėtų remtis biosaugos priemonėmis. Vis tik, V. Andriukaičio manymu, tai negali peraugti į griežtus karantinus (angl. „lockdown“) „Pandemija turi būti valdoma dinamiškai kiekvienoje savivaldybėje, priklausomai nuo jos epidemiologinių rodiklių“, – pažymi buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Mano, kad valstybė žmones galėtų aprūpinti respiratoriais
Reaguodamas į nuo sausio 17 d. įsigaliojusią tvarką renginių, vykstančių viduje, metu dėvėti ne žemesnio nei FFP2 lygio respiratorius, V. Andriukaitis siūlo valstybei įsigyti didelį skaičių tinkamo techninio lygio apsaugos priemonių ir jomis aprūpinti tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus įmones. Anot jo, tai daug paprasčiau nei apmokyti įstaigų personalą atpažinti, ar asmuo dėvi tinkamą kaukę.
„Atlikus tokį masinį pirkimą kristų ir pačių respiratorių kaina, todėl šiuo atveju nušaunami keli zuikiai – asmenims patiems nereikia rūpintis, ar turima kaukė atitinka numatytą techninį lygį, įmonėms nereikia sukti galvos, kaip tai patikrinti, ir, galų gale, jeigu apsaugos priemonės bus surenkamos prie išėjimo tai padarys jų utilizavimą daug paprastesniu“, – siūlo socialdemokratas.
******
Ketvirtadienį naujienų agentūros praneša apie galimybių pasų ir prievolės dėvėti kaukes atšaukimą Anglijoje.
Didelę dalį Lietuvos visuomenės papiktino žiniasklaidos paskelbti vaizdai, kuomet Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio priėmime (kuriame dalyvavo apie 700 asmenų) premjerė Ingrida Šimonytė, pats meras bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen matomi be jokių veido apdangalų.
Primename, kad kiek anksčiau valdžia nustatė reikalavimus renginiuose visiems dėvėti respiratorius. Traukiniuose, kurį laiką, buvo uždrausta netgi gerti vandenį ir užkandžiauti, kad niekas, jokia dingstimi nenusiimtų kaukės.
BNS, kaunieciams.lt