Vokietija priėmė svarbų išlaidų įstatymą, pagal kurį gynybos išlaidoms ir investicijoms į infrastruktūrą bus skirta šimtai milijardų eurų. Nors tikimasi, kad istorinė skolos reforma paskatins didžiausią Europos ekonomiką, yra ir kitų pasekmių jos akcijų ir obligacijų rinkoms.
Šis sprendimas skelbia apie didelius fiskalinius pokyčius šalyje, kurią ilgą laiką varžė griežtas išlaidų ribojimas pagal 2009 m. įvestą vadinamąjį „skolos stabdį“.
Išlaidų įstatymo projekte, už kurį pasisakė Vokietijos konservatyviosios CDU/CSU lyderis ir būsimasis kancleris Frydrichas Mercas, numatyta, kad išlaidos gynybai galės viršyti 1 % bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. apie 45 mlrd.
Be to, plane numatytas specialus 500 mlrd. eurų vertės fondas, skirtas investicijoms į infrastruktūrą per ateinančius dvylika metų: 300 mlrd. eurų bus skirta federalinei vyriausybei, 100 mlrd. eurų – žemių vyriausybėms, o 100 mlrd. eurų – Pereinamojo laikotarpio klimato kaitos fondui. Taigi, „pingvinus“ vokiečiai vis dar gelbės.
Žemieji parlamento rūmai, Bundestagas, priėmė įstatymo projektą 513 balsais „už“ ir 207 balsais „prieš“, t. y. gerokai viršijo dviejų trečdalių balsų daugumą, reikalingą Konstitucijai pakeisti. Tačiau teisės aktui dar turi pritarti Bundesratas, kuris atstovauja 16 Vokietijos federalinių žemių, per penktadienį numatytą balsavimą. A. Merzui būtina skubiai užtikrinti teisinį pakeitimą iki naujos sudėties parlamento suformavimo kitą savaitę, nes opozicinės partijos gali siekti panaikinti šį sprendimą.
Kaip investuotojai vertina svarbų išlaidų paketą
Vokietijos bazinis indeksas DAX pratęsė trijų dienų seriją, antradienį pakilęs 0,98 % ir trumpam pasiekęs rekordinį lygį. Ciklinių įmonių, įskaitant „Rheinmetall“, „Bayer“, „Continental“ ir „ThyssenKrupp“, akcijos pabrango nuo 4 iki 10 %, o po to atsitraukė.
„Tinkamai įgyvendintos investicijos į infrastruktūrą turėtų lemti bent jau ciklinį pakilimą“, – antradienį pranešime rašė Carsten Brzeski, pasaulinis ING makroekonomikos vadovas.
„Vokietijos ekonomikos ciklinio atsigavimo tikimybė dėl teigiamo nuotaikų poveikio, o vėliau ir dėl faktinių išlaidų akivaizdžiai padidėjo.“
Tačiau jis taip pat įspėjo, kad išlaidų paketas „labai nedaug prisidės prie ekonomikos konkurencingumo didinimo“ dėl išliekančių struktūrinių problemų.
Tikimasi, kad svarbi fiskalinė reforma atgaivins Vokietijos ekonomiką, kuri dvejus metus iš eilės smuko dėl sparčiai augančios energijos išteklių sukeltos infliacijos ir aukštų palūkanų normų. Šalis patiria vis didesnį spaudimą sušvelninti skolinimosi apribojimus, kurie šiuo metu riboja vyriausybės deficitą iki 0,35 % BVP.
Vis dėlto Vokietijos obligacijų rinkoje gali išlikti nepastovumas dėl susirūpinimo dėl didėjančio fiskalinio deficito. Kovo pradžioje obligacijų pajamingumas, rodantis vyriausybės skolinimosi sąnaudas, per savaitę padidėjo labiausiai nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio, nes investuotojai reikalavo didesnių rizikos priedų, tikėdamiesi precedento neturinčio valstybės skolos augimo.
„Manome, kad Europos obligacijų rinkos išliks nepastovios, nes jos suvoks tokio reikšmingo vyriausybės skolos padidėjimo į rinką pasekmes, taip pat galimas didesnes skolinimosi išlaidas ilguoju laikotarpiu“, – praėjusį penktadienį pranešime rašė Roger Hallam, pasaulinių palūkanų normų skyriaus vadovas, ir Shaan Raithatha, ‚Vanguard‘ vyresnysis ekonomistas.
„Kovo 4 d. pranešimas tik sustiprino mūsų įsitikinimą, kad Vokietijos obligacijų rezultatai yra prasti“, – pridūrė jie, turėdami omenyje A. Merzo išlaidų planą.
Antradienį Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas buvo mažai pakitęs ir sudarė 2,81 %, nes rinkos iš esmės buvo įvertinusios įstatymo projekto patvirtinimą. Tačiau pajamingumas tebėra aukščiausias per beveik 18 mėnesių.
