Viena didžiausių problemų auginant vaikus – laiko, praleidžiamo kartu su vaikais, stygius. Skaičiai išties stebina: 2018 metais atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad apie 30 proc. šeimų visi kartu praleidžia mažiau nei 5 val. per savaitę. Ir nors tokias laiko paskirstymo taisykles dažniausiai diktuoja greitas gyvenimo tempas, tėvai dažnai pamiršta, kad vaikai – pati vertingiausia. Ir į ją neinvestuojant pakankamai laiko, ateityje problemos tiesiog užprogramuotos – dėmesio trūkumas pasireiškia beveik visose vaiko gyvenimo srityse, pradedant mokymosi rezultatais ar santykiais su bendraamžiais, baigiant psichologiniais sutrikimais, perdėtu nepasitikėjimu savimi ar netgi agresija.
Ir vis dėlto, nors šiandieniai tėvai daug dirba, keliauja ir yra labai užsiėmę, nemaža laisvo laiko dalis, kurią jie galėtų praleisti žaisdami, aktyviai pramogaudami ar kitaip užsiimdami su savo atžalomis, atitenka socialiniams tinklams ir internetui. Kartais tėvai net nebesugeba pasimėgauti atostogų akimirkomis, kol šios neišvysta socialinių tinklų šviesos. Retai susimąstoma, kad ilsėtis rekomenduojama ne tik nuo kasdienių darbų, tačiau ir nuo telefonų ar kompiuterių, kurie vargina centrinę nervų sistemą. Taip pat daroma neigiama įtaka vaikams, kurie tiesiog nevalingai perima matomą tėvų pavyzdį: viename asmeniniame bloge www.dialogassuvaiku.lt t
Šiandieninės tendencijos liūdnos – paaugliai socialiniuose tinkluose per parą vidutiniškai net devynias valandas. Priežasčių gali būti ne viena, tačiau dažniausios jų yra nulemtos tėvų rodomo pavyzdžio ir vaikams skiriamo dėmesio trūkumo. Taip pat kartais – tėvų kaltės jausmo, kurio vedini kaip laiko stokos kompensaciją jie perka vaikams brangius išmaniuosius įrenginius, kurie problemą ne sprendžia, o dar labiau gilina.
Deja, tačiau labai tikėtina, kad situacija ateityje tik blogės. Todėl labai svarbu šviesti tėvus apie nesaikingo laiko prie ekranų žalą tiek fizinei sveikatos būklei, tiek psichikai, taip pat apie galimas laiko praleidimo alternatyvas, aktyvaus laisvalaikio ir gyvo bendravimo naudą, kad visa tai būtų ugdoma jau nuo pirmųjų vaiko gyvenimo metų. Kuo vaikai didesni, tuo sudėtingiau yra spręsti jau įsisenėjusias problemas, todėl tėvams tenka didelė atsakomybė – kuo anksčiau pradės, tuo didesnės grąžos gali tikėtis ateityje.
