2021 08 02
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko akiratyje visi – smulkieji, vidutiniai ir stambūs ūkiai bei žemės ūkio bendrovės. „Siekis – kuo daugiau mišrių ūkių. Racionalu, kai ir augalininkystė, ir gyvulininkystė telpa viename ūkyje“, – sako K. Navickas, apsilankęs Marijampolės apskrityje.
Ūkininkavimas užkoduotas genuose
Kartu su vaikų valdomis Juozo Bekampio šeimos ūkis sudaro per tūkstantį hektarų. Tai – bene didžiausias ūkis visame Marijampolės rajone. J. Bekampis gyvena ir ūkininkauja Kūlokų kaime, savo vaikystės žemėje, kurioje jo protėviai įsikūrė daugiau kaip prieš 100 metų. Žemę dirba jau septintoji Bekampių karta.
Prasidėjus kolūkių griūčiai, jis vienas pirmųjų įkūrė šeimos ūkį, patirties sėmėsi Vokietijoje. „Nuo pat pradžių supratome, kad reikia plėsti valdas ir investuoti į naują techniką. Planuodami ūkio plėtrą, didžiausias investicijas skyrėme žemei“, – sakė ūkininkas. Dabar mišriame ūkyje auginama daugiau kaip 500 ha javų, užsiimama ir gyvulininkyste. Jau seniai karves J. Bekampio ūkyje pakeitė mėsiniai galvijai – auginama daugiau kaip 100 mėsinių limuzinų.
J. Bekampis mėsinius galvijus pradėjo auginti vienas pirmųjų Lietuvoje. Pasak jo, prireikė nemažai laiko, kol išmoko tinkamai rūpintis šiais raguočiais. Ūkininkas seka rinką ir žiūri, kuriems supirkėjams užaugintus gyvulius parduoti apsimoka labiau. Bendradarbiauja ne tik su lietuviais, bet ir užsienio šalių supirkėjais.
Ne mažiau ūkininkas žinomas ir dėl savo meilės arkliams. Jo augintiniai dalyvavo daugybėje parodų, gavo ne vieną įvertinimą. Ūkyje laikoma ir daugiau gyvūnų: avys, ožkos, vištos, bitės.
Nederlingose žemėse dirba rentabiliai
Strielčių kaime (Prienų r.) ūkininkaujantis Vidmantas Rasimas kartu su dukrų šeimomis valdo daugiau kaip 1500 hektarų ūkį, kuris laikomas vienu pažangiausių šalyje. Verčiasi augalininkyste, o neseniai pradėjo skirti didesnį dėmesį gyvulininkystei. Augina Lietuvoje retus beragius angusus – senos škotiškos veislės mėsinius galvijus. Pasak V. Rasimo, šie galvijai – tai viduriukas tarp laukinio ir naminio gyvūno.
Plėtodamas vien tik augalininkystę, ūkis susidūrė su didelėmis problemomis. Daugiau kaip dvidešimtį metų ūkininkaujantį žemdirbį imtis gyvulininkystės privertė pats gyvenimas – pradėjo ryškėti dirvožemio nualinimo požymiai. Ypač tai ryšku ūkininkaujant nederlingose žemėse. „Turimos natūralios pievos – panemunių, pelkėtų vietų – taip pat buvo stimulas pradėti verstis mėsine galvijininkyste. Gyvuliai leidžia išnaudoti turimas pievas”, – sakė ūkininkas.
V. Rasimo ūkiui didelį postūmį davė Europos Sąjungos parama. Įsigijęs mėsinių galvijų, jis nusipirko ir visą šienavimo bei pašarų ruošimo techniką. Net ir dirbdamas ne pačias derlingiausias dirvas, sumanus ūkininkas sugeba dirbti rentabiliai.
