Daug ką nustebino ir papiktino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas nešvęsti Kalėdų, nes neva nenorėjo diskriminuoti kažkokių religinių mažumų tikėjimo atžvilgiu.
Asta Višinskaitė – Katutė pagrįstai įžvelgė ministrės sprendime neprotingą politikavimą, laikantis ją iškėlusios TS-LKD partijos pažiūrų į visus neva progresyvius klausimus, tokius, kaip vienalyčių porų įteisinimas, mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimas, lenkiškų raidžių rašymas, na, ir religinių švenčių šventimas/nešventimas. Neva vengiant diskriminacijos.
Bet kodėl nieko nestebina, jog šiuolaikinėse moderniosiose visuomenėse kažkodėl labai siaurai angažuotai suprantama, kas yra diskriminacija.
Primenu, diskriminacija paprastai vadinamas teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl lyties, amžiaus, rasės, religijos ir kitų priežasčių.
Kuo Kalėdų šventimas apriboja kitų religinių įsitikinimų žmones? Ar jie yra VERČIAMI jas švęsti? Ne. Ar jie kaip nors būtų NUSKRIAUDŽIAMI, jei atsisakytų jas švęsti? Nieko panašaus. Bet užtat SKRIAUDĄ PATYRĖ visi ministerijoje dirbantys krikščionys, kuriams Kalėdų šventimas yra sena ir džiaugsmą teikianti tradicija.
Taigi, ministerija uždraudusi švęsti Kalėdas, be jokios priežasties, vien dėl ministrės politinio angažuotumo ir žmogiško kvailumo diskriminavo didžią daugumą ministerijos darbuotojų. O šie, prakeikti nuolankumo kupini, net nepasiskundė lygių teisių tarnyboms, priėmė ministrės sprendimą kaip avių banda, vedama į moralinę ir kultūrinę skerdyklą.
Vadinamose moderniose, demokratinėse visuomenėse vertybe tampa daugumos diskriminacija, kurią daugumos atžvilgiu vykdo tautinės, religinės, seksualinės mažumos, remiamos vertybėse pasiklydusių politikų.
Ir jei atsiranda koks drąsesnis žmogus, teisininkas, medikas, pedagogas, verslininkas ar sportininkas, mėginantis apginti diskriminuojamos DAUGUMOS teises, ant jo tuoj būna užsiundomos VISOS gerklingos mažumos. O juk tai jau yra diskriminacija.
Diskriminaciją šiandien patyrė ir Prezidentas, atsakinėdamas į piliečių klausimus. Vienas agresyvus pilietis apkaltino Prezidentą teikiant privilegijas vienai religijai – katalikų.
Jis nepateikė nė vieno konkretaus tokios diskriminacijos pavyzdžio, bet Prezidentas turėjo teisintis, aiškintis. Ir ežiui aišku, kad agresyviam piliečiui nepatinka, jog Prezidentas neapsimeta esąs indiferentiškas religijos atžvilgiu, viešai išpažįsta katalikų tikėjimą ir lankosi bažnyčioje ne vien per valstybines šventes.
O kaip jis turėtų elgtis, jei katalikybė yra tradicinė jo šeimos, jo tėvų ir senelių išpažįstama religija, jei jis pats buvo auginamas pagal katalikiškas tradicijas? Negi turėtų išsižadėti savo tėvų tikėjimo vien dėl to, kad kažkokiai agresyviai mažumai tai nepatinka? Išeitų, kad Prezidentas negali būti laisvas savo religiniuose įsitikinimuose? Ir kaip tai pavadinti, jei ne diskriminacija?
O “pyplas” gromuluoja valdžios jiems į ėdžias įkrautą kultūrinį, moralinį erzacpašarą ir ploja tiems, kurie dosniausiai pašeria pyplo tuštybę ir gobšumą.
