Daugkartinio Lietuvos plaukimo čempiono ir rekordininko Sauliaus Binevičiaus 2020 m. laukia ketvirtas olimpinis išbandymas. Tiesa, šįkart kaunietis stovės ant baseino krašto ir stebės, ar viskas vyksta pagal taisykles – lietuvis yra vienas iš septynių Europos arbitrų, teisėjausiančių Tokijo olimpinių žaidynių plaukimo varžybose.
Taip nusprendė Tarptautinė vandens sporto šakų federacija (FINA). Žinią, kurios, prisipažįsta, nesapnavęs net geriausiame sapne, 40 metų S. Binevičius sužinojo penktadienį, 13 dieną, kai prietaringus žmones kausto nelaimės nuojauta.
„Penktadienį pas draugus su vaikais žiūrėjome Eurolygos rungtynes, kuriose Kauno „Žalgiris“ patyrė dar vieną pralaimėjimą. Po rungtynių dar užsukau paimti žmoną iš draugių vakarėlio. Ir laukdamas jos telefone atsidariau paštą. Jame pamačiau Lietuvos plaukimo federacijos prezidento Emilio Vaitkaičio laišką apie tai, kad esu atrinktas į Tokijo olimpines žaidynes kaip FINA teisėjas. Tai labai džiugi ir įpareigojanti naujiena tiek man, tiek, manau visai Lietuvos plaukimo šeimai, nes būsiu pirmas jos atstovas, kuris teisėjaus tokio lygio renginyje“, – džiaugėsi S. Binevičius.
206 cm ūgio laisvojo plaukimo stiliaus specialistas, 2003 m. Europos čempionato prizininkas S. Binevičius yra dalyvavęs 2000 m. Sidnėjaus, 2004 m. Atėnų ir 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse. Po pastarųjų jis baigė profesionalaus sportininko karjerą, bet nuo plaukimo nenutolo. Ne tik teisėjauja, bet ir vadovauja Kauno plaukimo mokyklai.
S. Binevičius – ne pirmas nepriklausomos Lietuvos olimpietis, tapęs olimpinių žaidynių teisėju. 2016 m. Rio de Žaneiro šiuolaikinės penkiakovės varžybose teisėjavo 2008 m. Pekino olimpinis vicečempionas Edvinas Krungolcas.
Trumpas interviu su sportininku:
– Sauliau, kokiose dar aukščiausio lygio varžybose esate teisėjavęs?
– Jau penkerius metus Lietuvos plaukimo federacijos esu deleguojamas į aukščiausio rango varžybas. Dirbau Europos jaunimo, Europos ir pasaulio čempionatuose, Europos žaidynėse. Šiame sąraše trūko tik olimpinių žaidynių.
– Kaip vyksta teisėjų atranka į tokius renginius?
– Konkrečių atrankos taisyklių nėra. Atrenka FINA teisėjų komitetas, jis atsižvelgia į daugybę faktorių. Mano galva, svarbiausi šie: kiek per pastarąjį olimpinį ciklą esi teisėjavęs ir kokiose varžybose, kaip sekasi tavo šaliai aukščiausio lygio čempionatuose, kaip pats atlieki savo darbą. Žinoma, reikia ir sėkmės, juk iš Europos į Tokiją vyks tik septyni plaukimo teisėjai.
– Kokias dažniausiai pareigas atliekate teisėjaudamas?
– Lietuvos plaukimo federacijos renginiuose mano pozicijos keičiasi nuo varžybų direktoriaus iki referio.
Jau prieš renginį turime padaryti daug namų darbų, kad viskas praeitų sklandžiai – nuo čempionatų nuostatų parengimo iki baseino paruošimo, komandos surinkimo.
Lietuvos plaukimo federacija turi FINA tarptautinės kategorijos teisėjų komandą, kuri yra tvirtinama ketveriems metams. Šiuo metu ją sudaro šeši žmonės. Vienas tikrai neišsiversčiau. Be to, jei norime, kad nacionaliniame čempionate galima būtų įvykdyti Europos, pasaulio ar olimpinių žaidynių normatyvus, reikia trijų teisėjų iš FINA sąrašo.
Lietuvos plaukimo federacijos renginiuose ne kartą svečiavosi FINA tarptautinės kategorijos teisėjai iš Lenkijos, Gruzijos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos ir visi teigė, kad renginiai vykdomi tikrai profesionaliai ir judame gera linkme. Tas labai džiugina.
Europos, pasaulio čempionatuose varžybos vyksta nuo penkių iki septynių dienų ir pozicijas rotuoja kiekvieną dieną. Teisėjavimo pozicijas paskelbia iš vakaro, kad galėtum dar kartą pasiruošti. Geras teisėjas – tas, kuris teisėjauja profesionaliai ir, prieš diskvalifikuodamas sportininką, yra 100 proc. įsitikinęs, kad buvo taisyklių pažeidimas.
Dažniausiai po varžybų būni kiaurai šlapias bent jau iki pusės. Todėl grįžus namo į viešbutį po plaukimų puolame džiovintis rūbus plaukų džiovintuvais ir ruoštis jau kitai dienai ar finalams. Pastaruosiuose dažniausiai būna kiek puošnesnė apranga.
– Kada pradėjote teisėjauti ir kodėl?
– Pradėjau 2009 m., baigęs profesionalaus plaukiko karjerą. Buvau 29-erių, plaukimui atidavęs net 20 metų, norėjau kažką ir toliau daryti šiame sporte. Todėl pradėjęs dirbti Kauno plaukimo mokykloje, kurioje lankiau treniruotes dvi dešimtis metų, įsisukau į teisėjo darbą nuo vietinių plaukimo varžybų iki tarptautinių vaikų, Lietuvos vaikų ir jaunučių pirmenybių.
Vėliau tapęs Lietuvos plaukimo federacijos Vykdomojo komiteto nariu pasirinkau man įdomiausią ir mieliausią sritį – plaukimo varžybų organizavimą, rengimą, vedimą. Tuo labiau, kad turėjau labai gerus mokytojus, kurie po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klojo plaukimo pagrindus. Išskirčiau Gintautą Bartkų, kuris tikrai profesionaliai vedė varžybas, būdamas LPF generalinis sekretorius rūpinosi nuostatų rengimu, atrankos kriterijų kūrimu, teisėjų kategorijų tvirtinimu.
Kalbant apie mano FINA teisėjo karjerą, tai ji prasidėjo 2014 m., kai LPF Vykdomasis komitetas mane delegavo į Europos jaunimo plaukimo čempionatą. Tada taip pat buvau pirmasis lietuvis, teisėjaujantis tokio lygio varžybose. O tikslas buvo aukščiausias – 2020 m. olimpinės žaidynės. Nors aš galvojau, kad į jas pateksiu dar vėliau, 2024 m. Labiau nei aš tikėjo tuometis LPF prezidentas Tomas Kučinskas.
Po pirmojo bandymo Europos jaunimo čempionate Olandijoje teko teisėjauti 2015 m. Europos žaidynėse, 2016 m. Europos ir pasaulio čempionatuose, 2017 m. ir 2018 m. Europos čempionatuose, 2016 m. ir 2018 m. pasaulio čempionatuose.
Esu labai dėkingas Tomui Kučinskui už suteiktą galimybę. Taip pat dabartiniam LPF prezidentui Emiliui Vaitkaičiui, su kuriuo toliau tęsėme kelionę į pasirinktą tikslą, visai Lietuvos teisėjų komandai, kad ji pasitiki manimi.
Ir tuo pačiu džiaugiuosi, jog mūsų sportininkai pakilo į tokį lygmenį, kad mes neapsiribojame tikslų kėlimu vien patekti į čempionatą, bet siekiame kovoti dėl medalių, plaukti finaluose. Nėra smagiau, kai tu teisėjauji, o tame pačiame čempionate kyla Lietuvos trispalvė.
Džiaugiuosi mūsų geriausių sportininkų rezultatais ir jų laimėtais medaliais, širdis dreba, tarsi plaukiu su jais. Kartais atrodo, kad atlieku du darbus – ir teisėjauju, ir sergu už juos.
Su šiais sportininkais užaugau kaip teisėjas, kaip žmogus. Kolegos ir mane sveikina laimėjus medalius. Stengiuosi perduoti rinktinės nariams smulkias, bet kartais labai svarbias detales. Jei nebūtų tokių pergalių, manau, ir aš nebūčiau tiek pasiekęs kaip teisėjas.
Žinoma, teko matyti ir kaip vienas po kito krenta dar mano pasiekti Lietuvos rekordai, kuriuos Danas jau senai sudaužė. Tai asmeniška. Bet ir džiugu, kad judame pirmyn.
Ir labai džiaugiuosi, kad turiu kolegę, kuri jau antrus metus taip pat pralaužė ledus ir vyksta į Europos, pasaulio čempionatus – Milda Šeibokaitė.
Ltok.lt informacija
