Androgenetinis plaukų slinkimas yra būdingesnis vyrams, tačiau pastaruoju metu su šiuo sutrikimu susiduria vis daugiau moterų. Dažnai moterys, pastebėjusios, kad slenka plaukai, bando užsiimti savigyda, tačiau ji dažniausiai neduoda laukiamo rezultato. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro gydytojos dermatovenerologės-trichologės Jaunės Stumbrienės, savarankiškai nustatyti diagnozės iš esmės nepavyksta niekam, tad pastebėjus pirmuosius ligos požymius rekomenduojama kuo skubiau kreiptis į specialistus.
Plaukai slenka vis jaunesnėms moterims
Moteriško tipo plaukų slinkimui įtakos gali turėti vyriški lytiniai hormonai – androgenai, kurie gaminami ne tik vyrų, bet ir moterų organizme. Būtent dėl šios priežasties šis plaukų slinkimo tipas yra vadinamas androgenetine alopecija. Tačiau tai yra tik viena iš priežasčių, galinčių lemti šios ligos progresavimą.
„Hiperandrogenizmo priežastys gali būti policistinių kiaušidžių sindromas, androgenus sekretuojantys augliai ar kitos ligos. Padidėjusio androgenų kiekio sukeliamas moteriško tipo plaukų slinkimas dažniau vargina jaunas moteris. Taip pat gali pasireikšti padidėjęs vyriško tipo plaukuotumas ar nereguliarus mėnesinių ciklas“, – ligos priežastis komentuoja gydytoja J. Stumbrienė.
Plaukų slinkimo sutrikimui taip pat reikšmingi yra ir moteriški lytiniai hormonai, ypač toms, kurioms pirmieji ligos požymiai atsiranda iki 30-ties metų. Ligą taip pat gali lemti ir paveldimumas bei amžius – alopecijos dažnumas ir intensyvumas didėja su moters amžiumi.
„Yra išskiriamos dvi amžiaus grupės, kada moterys pastebi pirmuosius androgenetinės alopecijos požymius: moterys iki 30-ties metų ir moterys po menopauzės. Pastarosioms liga diagnozuojama dažniau. Daugiau nei 40 procentų moterų virš 50-ties metų amžiaus kenčia nuo androgenetinės alopecijos“, – amžiaus įtaką alopecijai pastebi J. Stumbrienė.
Simptomai aiškūs, tik dažniausiai nevertinami rimtai
Jeigu per dieną išslenka daugiau nei 100 plaukų ar atsirado plaukų išretėjimas – tai signalas, kad reikėtų kreiptis į gydytoją. Gausus plaukų slinkimas gali būti ir pirmasis kitų ligų požymis, todėl delsti nereikėtų.
„Dažniausiai plaukai pradeda difuziškai retėti centrinėje skalpo dalyje. Plaukai gausiai slenka, tampa plonesni, trumpesni viršugalvyje, taip pat gali būti pažeidžiamos smilkinių, kaktinė skalpo sritys. Pakaušio srities plaukai išlieka nepažeisti“, – ligos atpažinimo požymius pasakoja J. Stumbrienė.
Negydoma androgenetinė alopecija progresuoja. Ir nors, priešingai nei vyrams, visi plaukai neišslenka, tačiau tai sukelia diskomfortą ir stresą. Laiku atpažinta liga ir skirtas gydymas greičiau sustabdo ligos progresavimą ir pagerina ne tik plaukų būklę, bet ir gyvenimo kokybę.
„Dažnai pacientės kreipiasi į specialistą pavėluotai, esant jau pažengusiai ligos formai. Ankstyva ligos diagnostika ir gydymas leidžia stabilizuoti plaukų slinkimą ir paskatina jų ataugimą. Pacientėms, besiskundžiančioms plaukų slinkimu, tačiau dar nenustačius plaukų slinkimo priežasties, neretai atliekamos mezoterapijos ar trombocitais praturtintos plazmos injekcijos. Tačiau, ligai jau progresavus, jos yra mažai efektyvios, todėl labai svarbu pirmiausiai nustatyti plaukų slinkimo priežastis“, – ankstyvo gydymo svarbą pabrėžia gydytoja.
Gydymas efektyvus tik nustačius tikslią diagnozę
Savarankiškai nustatyti, kodėl slenka plaukai, iš esmės nepavyks, ligą galima tik įtarti. Tad norint sužinoti tikslią diagnozę, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatovenerologą-trichologą, kuris, įvertinęs plaukų slinkimo intensyvumą,atliks specialius tyrimus, padėsiančius nustatyti diagnozę.
„Diagnozuojant ligą, vertinama galvos odos būklė, plaukų folikulai ir stiebai lyginami su nepažeistomis sritimis, apžiūrima viso kūno oda, nagai. Kasdienėje gydytojo trichologo praktikoje, nustatant plaukų slinkimo tipą, atliekamas trichoskopinis tyrimas ar trichograma. Dažniausiai plaukų slinkimo aktyvumas vertinamas plaukų traukimo metodu, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti atlikti kraujo tyrimus“, – apie ligos diagnozavimą pasakoja specialistė.
Savarankiškas gydymasis situaciją gali tik pabloginti. Dažnai moterys ligos pradžioje pristabdyti plaukų slinkimą bando įvairiais šampūnais ar balzamais, kurie iš esmės jokių gydančių savybių neturi. Šiuo atveju verta kreiptis į specialistus, kurie, nustatę diagnozę, paskirs pacientui tinkamiausią gydymą.
„Moteriško tipo plaukų slinkimas paprastai gydomas medikamentais, gali būti skiriami vietiškai aplikuojami ar geriami vaistai. Kartais galima pasitelkti pagalbines gydymo priemones, tokias kaip mezoterapija ar trombocitais praturtintos plazmos injekcijos. Esant pažengusiai ligos formai, nepasiduodančiai gydymui vaistais, gali būti atliekama plaukų transplantacija“, – gydymo būdus vardija gydytoja J. Stumbrienė.
