Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgai besitęsianti emocinė įtampa turi nemažai įtakos įvairiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams, pavyzdžiui, aukštam kraujo spaudimui, cholesterolio lygio pokyčiams, krešulių susidarymui ar nereguliariam širdies ritmui.
Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja kardiologė Teresa Čiuplinskienė aiškina, kad stresas sukelia įvairius uždegiminius procesus organizme, todėl gali apsunkinti daugybę esamų ir prisidėti prie naujų ligų vystymosi. Anot jo, kardiovaskulinė sistema yra viena labiausiai streso paveikiamų sričių, todėl būtina atkreipti dėmesį į tam tikrus kūno siunčiamus ženklus.
Gyvenimo būdo pasirinkimas gali sujaukti sveikatą
Visuomenėje gajus mitas, kad širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra labiau būdingos senjorams, tačiau sveikatos priežiūros įstaigose apsilanko vis daugiau jauno amžiaus pacientų, besiskundžiančių įvairiais kardiovaskuliniais sutrikimais. Kardiologė T. Čiuplinskienė teigia, kad spartus gyvenimo tempas, emocinė įtampa, poilsio ir kokybiško miego trūkumas, žalingi įpročiai ir mažas fizinis aktyvumas gali nemenkai sujaukti daugybę organizmo funkcijų, įskaitant širdies bei kraujagyslių sistemą.
„Aukštas arterinis kraujo spaudimas neretai diagnozuojamas profilaktinės patikros metu, kada pacientai atvyksta dėl kitų sveikatos sutrikimų ar bendros organizmo būklės įvertinimo. Tik įvardijus šią ligą, pacientai prisimena, kad visgi simptomatika pasireiškė ne kartą, tačiau buvo palikta paraštėse. Dažnas, pajutęs sunkumą, spaudimą krūtinėje ar pasikeitusį širdies ritmą, tai sieja su sunkesniu laikotarpiu asmeniniame gyvenime ar darbe – neva tai tėra stresas. Ir iš tiesų, simptomai gali būti panašūs, tačiau nei vienu, nei kitu atveju, jų ignoruoti nereikėtų“, – sako medikė.
Vienos JAV klinikos atlikti tyrimai parodė, kad lygiai tokio paties aukšto lygio širdies smūgio rizika buvo fiksuojama tiek skyrybas su antra puse išgyvenusiems, tiek sergantiems diabetu ar daugybę metų rūkantiems asmenims. Patiriantiems stresą darbuose – širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė taip pat išauga.
Kaip stresas veikia širdį?
T. Čiuplinskienė paaiškina, kad jaučiant stiprią emocinę įtampą, kūne padaugėja kortizolio, adrenalino ir kitų medžiagų, kurios tarsi įjungia avarinį pavojaus režimą ir skatina skubiai spręsti iškilusią problemą. Tačiau, kai šis režimas įsijungia pernelyg dažnai, o realios grėsmės nėra, kūnas susiduria su minėtų medžiagų pertekliumi, kuris gali sutrikdyti ir širdies darbą.
„Pasitaiko atvejų, kada nuolat nerimą, baimę ar įtampą jaučiantys pacientai nebegeba suprasti, kad jų kūnui reikia gydytojo įvertinimo, nes jie jau priprato prie simptomų. Stipriai nerimo atakai būdingi ženklai, tokie kaip svaigstanti galva, stiprus širdies plakimas, pakilęs kraujo spaudimas, dusulys, gausus prakaitavimas, drebulys ar pykinimas – tokie patys kaip ir širdies smūgio. Kyla rizika, kad su nevaldomu ir ilgai besitęsiančiu stresu gyvenantys žmonės gali net neįtarti apie tykantį pavojų. Negana to, ši lazda turi ir kitą galą – nuolat neigiamų emocijų veikiamas organizmas taip pat iššaukia fizines ligas.
Tyrimai rodo, kad nerimo ar panikos sutrikimai net 26 proc. padidina širdies ligų tikimybę. Nors mažai tikėtina, kad toks stiprus stresas staiga gali sukelti širdies nepakankamumą ar smūgį, ilgainiui rizika tik didėja“, – pasakoja T. Čiuplinksienė.
Rizikos faktorių – apstu
Širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina ne tik patiriamas stresas, bet ir fizinio aktyvumo stoka, riebus maistas, nutukimas, per didelis cholesterolio kiekis, rūkymas, rizikingas alkoholio vartojimas, padidėjęs kraujo krešumas bei aukštas, nekontroliuojamas arterinis kraujo spaudimas. Gydytojas įvardija ir genetinį faktorių, kuris negali būti pakoreguotas ir turi reikšmingos įtakos kardiovaskulinių ligų atsiradimui, ypač aterosklerozei.
„Antėja“ gydytoja įspėja, kad širdies ir kraujagyslių ligų simptomų nepaisymas gali lemti tylų ligos progresavimą. Kartu išauga miokardo infarkto ir insulto rizika, o be tinkamai parinkto gydymo, gresia širdies nepakankamumo komplikacija.
„Aterosklerozė yra lėtinė arterijų sienelių liga, kuriai progresuojant susiaurėja jų spindis. Susirgimui pažengus fizinis ir emocinis krūvis išprovokuoja krūtinės anginos simptomus.
Svarbiausia įsiminti, kad esant širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams, dažniausiai jaučiami simptomai yra šie: bendras nuovargis, maža fizinio krūvio tolerancija, atminties blogėjimas, kojų tinimas, po aktyvesnės veiklos atsirandantis dusulys, galvos ar krūtinės skausmas, nereguliarus širdies plakimas. Šie požymiai dar nereiškia širdies smūgio, tačiau perspėja kuo skubiau apsilankyti gydytojo kabinete ir atlikti reikiamus tyrimus“, – paaiškina ji.
Kaip save apsaugoti?
Kardiologė pabrėžia, kad siekiant ilgiau išlaikyti sveiką širdies ir kraujagyslių sistemą, būtinas ankstyvas ligų diagnozavimas, streso lygio bei su tuo susijusių rizikų įvertinimas, periodiška arterinio kraujo spaudimo patikra. Turint kardiovaskulinių ligų atvejų šeimos istorijoje, bent kartą per metus rekomenduojama atlikti elektrokardiogramą ir laboratorinius kraujo tyrimus, tokius kaip lipidograma, gliukozės bei cholesterolio kiekio kraujyje nustatymas.
„Net jei jaučiamus simptomus siejame su patiriamu stresu, būtina pasitikrinti, ar už to nesislepia kiti susirgimai, lėtinės ligos. Kuo anksčiau išsiaiškinsime, kas slypi už prastos savijautos, tuo greičiau bus galima tikslingai pradėti gydymą ar paskatinti gyvenimo būdo pokyčius bei grįžti į kokybišką kasdienybę“, – rekomenduoja gydytoja.
