Vienu iš kandidatų į prezidentus įvardijamas žinomas teisininkas Ignas Vėgėlė abejoja ar Lietuvos Respubliką įmanoma iš esmės pertvarkyti.
Kalbino Tomas Čyvas
- Jus kviečia būti prezidentu. Kodėl norite arba nenorite?
- Šiandien aš turiu sėkmingą profesiją, darbą, kuriame nemažai pasiekiau bei sukaupiau gana didelį žinių bagažą, užsitikrinau gerą profesinį vardą, pastovias pajamas bei ramią buitį. Galėčiau gyventi patogų ir ramų gyvenimą – tokį, kurio linkime norėdami gero artimajam. Todėl, manau, tai nėra noro ar nenoro klausimas. Greičiau klausimas, ar apskritai įmanoma šiandieninės šalies sistemos pertvarka, jei iš tiesų nepriklausomi asmenys, netarnaujantys pavienių grupių ar asmenų ekonominiams interesams, turintys gebėjimų, išsilavinimą ir drąsos neišdrįs išeiti iš savo komforto zonos. Tikriausiai, kad ne. Visuomenė mane skatina ir mato mane lyderiu, kuris galėtų keisti ydingą, sustabarėjusią, savų piliečių negirdinčią valstybinę sistemą. Aš tai labai vertinu. Tai verčia apsispręsti.
- Kokia politinė jėga Jus paremtų, kaip manote?
- Aš nepriklausau jokiai politinei jėgai. Mano rėmėjai būtų tie, kurie myli mūsų šalį ir kuriems rūpi Lietuvos ateitis: ne skambiuose lozunguose, bet realiuose darbuose. Tai žmonės, kurie remtų mano viziją ir mintis bei puoselėjamas vertybes. Jei politikai ar jų organizacijos turi tokią pačią Lietuvos ateities viziją, remiasi tomis pačiomis vertybėmis – apsisprendęs kandidatuoti, kviesiu juos dirbti kartu. Vildamasis, kad sustabdysime Lietuvos miškų niokojimą, iš tiesų rūpinsimės mokytojais ir jų pastangomis ugdyti mūsų vaikus, nutrauksime propagandos srautą ir susipriešinimą, stengsimės stiprinti motinystę ir tėvystę, atkursime teisingumą ir lygybę prieš įstatymą, užtikrinsime pareigūnų atsakomybę, stiprinsime sąžiningą Lietuvos verslą ir mūsų šalies gynybinius pajėgumus.
- Apie teisę ir ideologiją. Jei Europos Žmogaus Teisių Teismas ir/arba JAV Aukščiausiasis Teismas pakeis doktriną kokiu nors LGBTQ klausimu – Jūsų požiūris keisis?
- Mano požiūris šiuo klausimu yra gana aiškus. Homoseksualių asmenų yra visose šalyse ir bendruomenėse – jiems turi būti sudarytos sąlygos oriai gyventi mūsų šalyje – užtikrinant teisę dalintis bendru turtu ar rūpesčiais. Tačiau, kaip ir jau esu minėjęs, mažuma neturi ir negali diktuoti ar net primesti savo gyvenimo standartų tradicinių pažiūrų daugumai, pavyzdžiui, vaikų švietimo ar etikos srityse. Su visa pagarba JAV teisei, JAV Aukščiausiojo teismo sprendimai neturi jokios galios Lietuvos teismams, nebent kaip vienos iš vakarų valstybių teismų praktikos pavyzdys. Europos žmogaus teisių teismas vadovaujasi Europos žmogaus teisių konvencija, kuri yra ratifikuota Lietuvoje ir kuria remiasi mūsų teisinė sistema. Esminis minėto Teismo ir Konvencijos aspektas – etiniais ir kitais jautriais klausimais Teismas vadovaujasi tos konkrečios valstybės teisės sistema, atsižvelgia į visos Europos valstybių tradicijas ir vertinimą. Pavyzdžiui, Lietuvos pralošta byla dėl atsisakymo pakeisti dokumentus translyčiam asmeniui buvo grindžiama pačios Lietuvos teisiniame reguliavime įtvirtintai teisei pasikeisti lytį – šiuo metu civiliniame kodekse tebegalioja teisės norma, leidžianti keisti lytį, jei tai „mediciniškai įmanoma“. Kai kurie politikai, šiuo metu viešai kovojantys su translytiškumo propaganda, Seime buvo ir 2003 metais – būtent tuo metu ši norma atsirado civiliniame kodekse. Nepamenu, kad dėl šios normos būtų kilęs bent menkiausias pasipiktinimas. Deja, politikams neretai būdingi triukšmingi pareiškimai, kurie realaus rezultato nekuria, o kartais atneša net priešingą.Dėl minėtų priežasčių, Jūsų prielaida, kad Teismas įtvirtins naują LGBTQ doktriną Lietuvai ar visoms valstybėms narėms yra sunkiai įmanoma ir mažai tikėtina. Svarbu, Lietuvoje tvarkytis taip, kad Teismui būtų visiškai aiški pačios Lietuvos teisės pozicija ir tradicijos.
- Apie užsienio politiką Kaip vertinate dabartinę politiką Kinijos ir Taivano klausimu? Kieno Jūs pusėje – žydų ar arabų?
- Kalbant apie Kiniją ir Taivaną, tai buvo akivaizdi valdančiųjų klaida. Pyktis su Kinija mums atnešė didžiulius nuostolius ekonomikai – krito Klaipėdos uosto krova, o Lietuvos eksportas į Kiniją smigo į neregėtas žemumas. Šiai dienai toks sprendimas neatnešė jokios apčiuopiamos naudos: nepadidino Lietuvos saugumo, neužtikrino Lietuvos ilgalaikių ekonominės ir užsienio politikos tikslų, o tik atnešė nuostolius. Tuo labiau, kad mūsų valdžia, praėjus dvejiems metams vėl garsiai deklaruoja, kad laikomės „vienos Kinijos“ politikos ir nepalaikome oficialių diplomatinių santykių su Taivanu. Tai – visiškas disonansas ir blaškymasis. Aš laikausi humanistinės pasaulėžiūros, todėl esu prieš bet kokį karinį konfliktą, ypač nusinešantį civilių žmonių aukas ar juos sužalojant. Su teroristais kovoti – būtina, tačiau tai negali būti daroma civilių žmonių kaina. Esu įsitikinęs, kad šį konfliktą galima spręsti daug labiau apsaugant civilius gyventojus: užtikrinant medicininę pagalbą, apsaugant vaikus ir senyvus žmones, neuždraudžiant vandens, maisto ar net medicininių prekių tiekimo. Apie tai, beje, atvirai kalba ne tik JTO, bet ir mūsų vakarų partneriai.
- Ukraina turėtų derėtis su Rusija? Tokių raginimų pasigirsta.
- Iš tiesų, tai nuo mūsų nepriklauso. Mes turime siekti, kad Ukraina išliktų stipri ir nepriklausoma valstybė. Taip pat skatinti ir padėti Ukrainai vykdyti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, o taip pat– būtinas valstybės pertvarkas ypač korupcijos užkardymo srityje. Turime padėti Ukrainai ir ją remti kovoje už jos valstybingumą.Ukrainos pralaimėjimas kare galėtų lemti itin didelius iššūkius Lietuvos saugumui ir net valstybingumui, todėl savo ruožtu turime veikti ir mūsų šalies viduje – siekti šalies gynybos stiprinimo. Kaip jau minėjau, esu prieš bet kokį karinį konfliktą – būtina ieškoti visų įmanomų priemonių,siekiant išvengti karinio konflikto pradžios. Įsiplieskusį karinį konfliktą „užgesinti“ yra ženkliai sunkiau.
- Teisininko posūkis į politiką – rimtas iššūkis? Tenka laužyti principus?
- Politikais tampa įvairių profesijų žmonės. Teisininkui gali būti lengviau suprasti politinius ir teisinius procesus, nes teisininkas geba greitai perskaityti, suprasti ir įvertinti dokumentus, moka derėtis, derinti skirtingus interesus ir įžvelgti galimas reguliavimo ar sutarties pasekmes. Kita vertus, padoriam politikui ne mažiau svarbios asmeninės savybės – ryžtingumas, drąsa, pagarba, sąžiningumas, gebėjimas įsiklausyti ir kitos. Šios savybės siejasi su vertybių, kitais žodžiais – asmens etikos sistema. „Principus laužo“ tie, kurių elgesyje vyrauja melas, veidmainystė ar naudos siekimas bet kokia kaina. Tokie žmonės, kur jie bebūtų, nėra patikimi. Blogiausia, kai jie apgavystės būdu tampa politikais. Net ir būnant politiku galima veikti taip, kad nereikėtų „laužyti principų“.
