Kauno „Žalgiris“ grįžo į pergalių kelią Eurolygos krepšinio turnyre – ketvirtadienį namie 81:72 įveikė Madrido „Real“, o pagrindine pergalės priežastimi Kazys Maksvytis įvardijo krepšininkų pademonstruotą dvigubai didesnę energiją nei oponentų.
„Norėčiau, kad toks kovingumas būtų visada, – spaudos konferencijoje sakė K. Maksvytis. – Jaučiau tiek prieš šias rungtynes, tiek prieš mačą Belgrade, kad yra geras susikoncentravimas. Prieš tai rungtynėse, kurias pralaimėjome „Anadolu Efes“, jaučiau, kad yra blogai. Kai pradėsiu tai paversti iš blogo į gerą, būsiu dar geresnis treneris.“
Tai buvo septintoji „Žalgirio“ pergalė Eurolygoje, o dabar kauniečiai vėl pasiekė teigiamą laimėjimų ir pralaimėjimų balansą, kuris po keturiolikos mačų yra 7-7.
– Treneri, ar įsivaizduojate, kad Edgaras Ulanovas galėtų dažniau išmesti tiek daug metimų, kiek išmetė šiandien (16)?
– „Real“ yra labai fiziškai ir mes prieš juos leidome savo aukštesnius ir fiziškus žaidėjus. Jie žaidžia su dvimetriniais atakuojančiais gynėjais, tad tiek Ulanovas, tiek ir Arnas Butkevičius daug laiko praleido aikštėje. Jis turi minkštą riešą, jį jau turėjo pradedant karjerą. Jis buvo gana neblogas vienas prieš vieną žaidėjas ir šiandien tai darė gerai. Bet nedarė taip, kaip praėjusiose rungtynėse, kuomet pasidavė pigesnei duonai – tritaškiams. Šįkart buvo ir prasiveržimų, ir daugiau agresyvumo.
– Dėl ko buvo gauta jūsų techninė pražanga?
– Atėjo toks momentas, jaučiau, kad trūksta pagarbos ir vieno kito švilpuko. Šiandien su kolega Gintaru Krapiku buvome blogas ir geras policininkas. Aš šįkart turėjau blogo policininko vaidmenį, jis – gero. Man atrodo, tai suveikė.
– Tai buvo jūsų penktoji techninė pražanga šį sezoną, o tai yra didžiausias skaičius Eurolygoje. Kaip tai galite pakomentuoti?
– Turėčiau būti ramesnis. Atėjo naujas jaunas treneris, bando įrodyti savo teisybę, kartais per karštai (šypsosi).
– Ar įkvėpė žiūrovai?
– Aišku, įkvėpė, didelis malonumas žaisti tokioje atmosferoje, nesvarbu, kaip būtų pasibaigusios rungtynės. Atmosfera buvo gyva, o tai pridavė energijos mūsų komandai. Ne tik E. Ulanovas ar K. Evansas, dabar jau visi pamatė, ką mums duoda Arnas Butkevičius, kiek ginčo kamuolių paėmė, kiek kamuolių atkovojo. Rolands Šmits nepabijojo pastatyti savo veido, jis galėjo atsitraukti ir W. Tavaresas galėjo įmesti du taškus, bet jis atsistojo ir tai buvo svarbus momentas. Jis prisiėmė kontaktą ir W. Tavaresas gavo baudą, tokie pavyzdžiai įkvepia komandą ir varo į priekį.
– Kaip pavyko pažaboti Walterį Tavaresą?
– Mano asistentai antroje rungtynių pusėje vis ragino mane prašyti pertraukėlės. Jaučiau, kad mes turime šiek tiek daugiau jėgų, nors ir patys buvome pavargę, žaidėme mažesne rotacija. Kažkiek buvome išgąsdinti jo autoriteto pirmoje mačo pusėje ir nedarėme to, ką buvome susitarę, davėme jam žaisti jo žaidimą. Antroje mačo pusėje jį išstūmėme iš komforto būsenos. Kai žaidi su dvigubai didesne energija nei varžovas, gali laimėti.
– Ar pritariate, kad „Žalgiris“ be Igno Brazdeikio žaidžia drausmingesnį krepšinį?
– Nepritariu. Ignas yra labai geras žaidėjas, iš kurio mes tikimės labai daug. Nesulauksite iš manęs blogo komentaro ar panašiai (šypsosi). Kai Ignas grįš, mes žaisime dar geriau.
– Rungtynes pradėjote su Doviu Giedraičiu, kurį pastatėte prieš 12 cm aukštesnį Džananą Musą. Po 5 minučių jis nebežaidė visai. Koks buvo planas ir kaip jis keitėsi?
– Varžovai sureagavo į mūsų startinį penketą ir išleido aukštesnius Musą bei Hezonją. Matėme, kad galime turėti bėdų, bet pabandėme palaukti, pamėginti primesti savo žaidimą. Dėl to turėjome problemų. Nuo antrojo kėlinio labiau žiūrėjome į priešininkus ir kol jie laikė aukštesnius žaidėjus, mes irgi bandėme tai daryti. Dovis dar nikstelėjo koją, manau, jį tai taip pat išmušė iš vėžių. Jis nusipelnė žaisti, pastarosiose rungtynėse gerai spaudė kamuolį ir neleido varžovams įsižaisti.
– Kevarriusas Hayesas ir Laurynas Birutis sužaidė beveik vienodą minučių skaičių. Ar tai buvo parankus varžovas Biručiui?
– Pagal skaičius, kaip jis yra žaidęs ACB, Birutis gana neblogai sužaisdavo prieš „Real“. Pats parankiausias varžovas prieš „Real“ būdavo Lukas Lekavičius, kurio šiandien neturėjome. Jie taiko pasyvesnę gynybą, o tada Lukas susikuria erdvės. O mes irgi turėjome planą B, galbūt Tavaresą ištraukti iš baudos aikštelės su Šmitu, bet mūsų aukštaūgiai gana neblogai žaidė, tad žemesne sudėtimi žaidėme gana nedaug.
– Tyleris Cavanaugh buvo aktyvus, kiek jam reikėjo tokių rungtynių?
– Mes nebuvome patenkinti, kaip išnaudojame ketvirtos pozicijos žaidėjus, taip pat ir Šmitą, su kuriuo prieš kai kurias komandas turime pranašumų po krepšiu, prieš kai kuriais – prie tritaškio. Taip pat ir su Cavanaugh, labai už jį džiaugiuosi, jis buvo mūsų neišnaudotas rezervas. Su juo mes tapome dar įvairesni, galime praplėsti aikštelę, varžovai negali taip spaustis. Šiandien jis buvo vienas iš faktorių, lėmusių pergalę.
– Atrodė, kad komandai buvo sunku organizuoti puolimą, varžovai stipriai spaudė Evansą. Kaip bandote išsisukti tokiais atvejais?
– Visų pirma, turėjome dar ir Mantą Kalnietį, bet jis buvo vienoje treniruotėje, pirmoje pusėje pabijojau jį išleisti, turbūt jis po ligos nebūtų gerai įsipaišęs. Matote, kad susiduriame su kūrėjų trūkumu, nes ir Dovį išėmėme iš rotacijos. Turėjome Evansą, Tomą Dimšą ir kartais Edgarą Ulanovą. Kartais strigome organizuojant puolimą, bet kadangi žaidimas buvo apylygis, arba mes pirmavome, rizikavome ir tai pasiteisino.
Lukas Malinauskas (BasketNews)