Dėl Sakartvelo (Gruzijos) ministro pirmininko Iraklio Kobachidzės lapkričio 28 d. pareiškimo sustabdyti diskusijas dėl integracijos į ES Sakartvele susiklostė ikirevoliucinė padėtis. Nuo lapkričio 28 d. visoje šalyje prasidėjo streikai ir protestai. Vyriausybė, kaltinama rinkimų klastojimu ir siekiu šalyje įtvirtinti rusiškojo stiliaus autoritarizmą, žiauriai susidoroja su savo oponentais. Dėl besitęsiančių protestų šimtai žmonių buvo suimti, sumušti ir sužaloti, įskaitant opozicinių partijų lyderius, politikus, pilietinius aktyvistus, žurnalistus ir paprastus piliečius, įskaitant paauglius ir moteris.
Gruodžio 7 d. Gruzijos valstybės kaltintojas Levanas Ioseliani perspėjo, kad jei neramumai nesiliaus, šalyje prasidės pilietinis karas (Facebook.com, gruodžio 7 d.). Tą pačią dieną nenustatyta kaukėta grupė tiesioginiame eteryje užpuolė opozicinio televizijos kanalo žurnalistus, taip pabrėždama L. Ioseliani nuogąstavimus. Valdančioji partija “Gruzijos svajonė” neigė, kad yra susijusi su šiuo incidentu, tačiau vietos žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad už išpuolių slypi vyriausybės agentūros. Gruzinams toliau protestuojant prieš “Gruzijos svajonės” kelią nuo integracijos į ES ir autoritarizmo link, šalies orientacijai Vakarus kyla vis didesnis pavojus.
Kadangi su masiniais protestais susidoroti sunku, vyriausybė įvedė naujus teisinius apribojimus, panašius į Rusijoje taikomą represinę taktiką. Gruodžio 8 d. Kobachidzė pareiškė, kad iki gruodžio pabaigos bus priimtas naujas įstatymas, draudžiantis viešose demonstracijose dalyvaujantiems asmenims dengti veidą. Panašų įstatymą prorusiškas režimas Ukrainoje patvirtino 2014 m. per Euromaidano demonstracijas, kai tuometiniam prezidentui Viktorui Janukovyčiui nusprendus nepasirašyti Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos susitarimo, kilo protestai. Nuo lapkričio 28 d. demonstrantai naudojo kaukes, kad apsisaugotų nuo ašarinių dujų, kurias policija aktyviai naudojo brutaliai juos išsklaidydama, ir kad apsaugotų savo tapatybę nuo specialiųjų tarnybų ir policijos.
“Gruzijos svajonė” ir jos šalininkai imasi veiksmų, kad parodytų, jog neleis Vakarams “surengti” Sakartvele revoliucijos, panašios į 2014 m. aksominę revoliuciją Ukrainoje. Parlamento daugumos lyderis Mamuka Mdinaradzė teigia, kad Vakarai, susivieniję su šalies opozicija, suplanavo revoliuciją gruodžio 16-20 dienomis.
Pasak Mdinaradzės, “Gruzijos svajonė” sugebėjo sužlugdyti šiuos planus. Šaliess švietimo ministerija pagrasino atimti licencijas iš mokyklų ir aukštųjų mokyklų, kurių mokiniai ir mokytojai streikavo po lapkričio 28 d. Valdančiojo elito lyderiai atvirai grasino valstybės tarnautojams, pasirašiusiems peticiją, smerkiančią naujausius valdžios žingsnius. Tbilisio meras ir “Gruzijos svajonės” atsakingasis sekretorius Kacha Kaladzė netiesiogiai pagrasino atleisti šias peticijas pasirašiusius miesto darbuotojus ir pareiškė, kad jau prasidėjo mero kabinete dirbančių darbuotojų “reorganizacija”.
Nuo lapkričio 28 d. tūkstančiai įvairių ministerijų, įskaitant gynybos, teisingumo ir užsienio reikalų, darbuotojų atvirai protestavo prieš integracijos į Europos Sąjungą sustabdymą. Daugelis pareigūnų, įskaitant Gruzijos ambasadorių Jungtinėse Amerikos Valstijose Davidą Zankaliani – anksčiau ėjusį užsienio reikalų ministro pareigas Gruzijos svajonių vyriausybėje – ir keletą kitų Gruzijos ambasadorių, atsistatydino.
Valdančiosios partijos propaganda taip pat prisidėjo prie nepasitenkinimo Sakartvele. Vienas iš pagrindinių “Gruzijos svajonės” įtakos ramsčių yra gerai organizuotas ir finansiškai stiprus elektroninės žiniasklaidos priemonių tinklas, kuris veiksmingai naudojasi socialiniais tinklais savo požiūriui skleisti. Už “Gruzijos svajonę” pasisakančios žiniasklaidos priemonės dezinformacijos mastas ir turinys pasiekė neįtikėtiną lygį, netgi ėmė reklamuoti būsimai D. Trumpo administracijai lojalius JAV politikus.
Gruodžio pradžioje gruzijos visuomeninis transliuotojas 1tv, finansuojamas iš valstybės biudžeto, parodė interviu su JAV politike Kimberly Lowe. Transliuotojas ją pristatė kaip išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo bendražygę ir būsimą JAV ambasadorę Europos Sąjungoje.
Provyriausybinė žiniasklaida ir valdančiojo elito šalininkų valdomi socialiniai tinklai buvo pilni šios niekam nežinomos JAV politikės citatų, tarp kurių buvo ir jos pareiškimas, kad “Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo tam tikrų veiksmų, kurie buvo labai neteisingi Gruzijos atžvilgiu. … Su naująja D. Trumpo administracija Jungtinių Valstijų ir Gruzijos santykiai pagerės”.
Leidinys pranešė, kad ji taip pat teigė, jog “galiu padėti Gruzijai įstoti į Europos Sąjungą, atnaujinti derybas daugelyje įvairių sričių, įskaitant Rusiją”. Tačiau kitą dieną po interviu paaiškėjo, kad tariama būsimoji D. Trumpo administracijos atstovė nebuvo tokia, kokia ją pristatė “Gruzijos svajonė”. Lowe yra JAV politikė, kuriai nepavyko sėkmingai pravesti rinkimų kampanijos į JAV Senatą, o informacijos apie tai, kad ji taps būsimos D. Trumpo administracijos dalimi, nebuvo.
Šis interviu ir netikslios informacijos apie jos svarbą skleidimas rodo aktyvią “Gruzijos svajonės” dezinformacijos kampaniją ir sąmoningus bandymus suklaidinti gyventojus, idant šie patikėtų, jog D. Trumpo prezidentavimas pagerins šalies santykius su JAV.
JAV ir Sakartvelo ryšių būklė buvo vienas iš svarbiausių veiksnių, lėmusių tebesitęsiantį nepasitenkinimą. Lapkričio 30 d. J. Bideno administracija paskelbė, kad Jungtinės Valstijos nutraukia 2009 m. pradėtą strateginę partnerystę su su šia Kaukazo šalimi.
Tačiau neatrodo, kad šis įvykis nuliūdino “Gruzijos svajonę”. Kobachidzė į tai atsakė, kad Bideno administracijos sprendimas neturi esminės reikšmės ir kad Tbilisis palauks, kol naujoji JAV administracija ateis į valdžią, ir tik tada atnaujins diskusijas apie JAV ir Gruzijos santykius.
Be to, Kobachidzė teigė, kad strateginė partnerystė su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis neturi praktinės reikšmės, nes “neturime tiesioginių skrydžių, bevizio režimo ar laisvosios prekybos režimo”. Iliuzija, kad D. Trumpas palankiai žiūrės į “Gruzijos svajonę”, iš dalies išsisklaidė gruodžio 7 d., kai provakarietiška prezidentė Salome Zourabichvili Paryžiuje susitiko su D. Trumpu, o tai šalies visuomenė laikė geru ženklu. Šio susitikimo detalės nežinomos, tačiau Zourabichvili rašė.
Išsamus pokalbis su prezidentais Trumpu ir Macronu. Atskleidė pavogtus rinkimus ir itin nerimą keliančias represijas prieš Gruzijos žmones. Pabrėžė stiprių JAV poreikį. Gruzijos žmonės Donalde Trumpe turi draugą. Telaimina Dievas Jungtines Amerikos Valstijas.
Prorusiškos vyriausybės priešininkai tikisi, kad Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos taikys dideles sankcijas šalies valdančiajam elitui. Nuo lapkričio 28 d. Zourabichvili kelis kartus ragino Vakarų politikus paspartinti tokių sankcijų įvedimą, o gruodžio 4 d. JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas paskelbė apie naujas sankcijas Sakartvelo valdančiajam elitui.
Tačiau šiuo metu minėti grasinimai “Gruzijos svajonei” tėra retoriniai. Vakarų neryžtingumas, kaip reaguoti į “Gruzijos svajonės” autoritarinį polinkį, kursto ir įkvepia valdančiąją partiją imtis naujos represijų bangos prieš savo oponentus. Šalyje daug kas mano, kad jei Vakarai nesiims skubių veiksmų, jie gali prarasti Sakartvelą kaip potencialį sąjungininkq, o kai kurie vietos stebėtojai mano, kad valdantysis elitas galiausiai gali labiau priartėti prie Rusijos, kad ši padėtų jam išlaikyti valdžią.
Beka Chedia, Civil.ge
