„Kodėl gi ne?! Nenormalumas išlaisvina“, – įsitikinęs netradicinius bėgimo renginius savo prekiniu ženklu pavertęs Mindaugas Šatkus. Baigęs darbo dieną vienoje Kauno įmonių, vyras pasineria į sportinę veiklą. Jo vedamos treniruotės simboliniu pavadinimu „Šešios trim“ traukia būrius sporto entuziastų. O ypač ieškančių naujovių.
Vyras žinomas ir kaip beprotiškai patriotiškų renginių iniciatorius. Būtent Mindaugas subūrė lietuvių pasaulio bendruomenę ir kartu išbėgo „Tautišką giesmę“, iniciavo žygį „Karūnos keliu“, „Gediminaičių“ bėgimą bei daugelį kitų.
Vietoje nenustygstantis Mindaugas pasakoja apie jį netikėtai užvaldžiusią aistrą bėgimui, keisčiausius sumanymus ir kviečia kartu ruoštis „Citadele Kauno maratonui“ jo vedamose imitacinėse treniruotėse.
Jūs bėgioti pradėjote vos prieš tris metus, dabar jau treniruojate kitus – kaip pasukot šiuo keliu?
Vieną dieną atsikėliau ryte ir išbėgau be jokio tikslo. Galbūt tiesiog pabodo per ramiai gyventi ir reikėjo prasijudinti. Paskui nustojau rūkyti, po kiek laiko visai atsisakiau alkoholio ir pradėjau sportuoti rimčiau. O vieną dieną pagalvojau, kad visai smagu būtų pačiam išmokti vesti treniruotes ir motyvuot žmones. Baigiau intensyvius kursus, įgijau žinių ir pradėjau skleisti sporto misiją. Su kolega įkūrėme judėjimo bendruomenę „My Hero“, kuri dabar jau gerą pusmetį veikia kaip „Šešios trim“, prisijungė dar keli treneriai ir pradėjome visus kauniečius judinti, kviesti sportuoti kiekvieną dieną. Vedame ir nemokamas treniruotes kauniečiams „Judėk sveikai“, į kurias susiburia virš 100 žmonių.
Kodėl pasirinkote būtent bėgimą, o ne kokią nors kitą sporto šaką?
Man svarbu, kad būtų tyras oras, gali net lyti arba snigti, o bėgimas yra geriausia priemonė sportuoti lauke. Apsiavei batus, išbėgai į lauką ir esi nepriklausomas – kur nori, ten bėgi, vėjai pučia galvoje, bėgdamas gali visur nukeliauti. Bėgimas tiesiog išlaisvina, neigiamas emocijas padeda paverst pozityvo užtaisu.
Kada nubėgote pirmąjį savo maratoną?
Visada savo pirmąjį maratoną norėjau nubėgti Kaune, todėl „Citadele Kauno maratonas“ prieš dvejus metus buvo pirmasis mano oficialus maratonas. Bet patį pirmąjį, neoficialų maratoną įveikiau dar prieš tai – bėgau iš Nidos į Smiltynę, tai gavosi net kaip ultra bėgimas, nes nubėgau daugiau nei 42 km. Čia aš bėgau ne dėl medalio, ne dėl įvertinimo, bėgau dėl savęs.
Esate žinomas kaip netradicinių renginių mėgėjas, kokiose įdomesnėse vietose teko treniruotis?
Vedžiau treniruotes Kauno oro uoste, su „Šešios trim“ bendruomene bėgome lėktuvų pakilimo taku, treniravomės Kauno dramos teatre, Kauno geležinkelio stotyje, netgi ant „Citadele“ banko stogo buvome užsikorę. Kai kurie žmonės galvoja, kad čia nenormalu, bet nenormalumas išlaisvina – galima parodyti, kad sportuot galima bet kur, bet kada ir tam nėra jokių ribų (šypsosi).
Esate žinomas kaip šimtmečio akcijos „Bėgame Tautišką giesmę pasaulyje“ iniciatorius. Kaip kilo tokia mintis?
Mano draugas gruodžio mėnesį pastebėjo, kad iki Vasario 16-osios liko apie 100 dienų, o Tautiškoje giesmėje yra šešiasdešimt keli žodžiai, ir jis, turėdamas omenyje, kad aš esu išbėgiojęs užrašus „Žalgiris“, „Lietuva“ ar Gediminaičių stulpus, pasiūlė lygiai taip pat išbėgioti Lietuvos himną. Aš sakiau – žinoma, darom! Bet tegul šioje akcijoje dalyvauja visas pasaulis, tegul bėga lietuviai, išsibarstę skirtinguose pasaulio kampeliuose. Ir taip susijungusios mūsų idėjos suvienijo lietuvių bendruomenes nuo Japonijos iki JAV – lietuviai bėgo Amerikoje, Čilėje, Argentinoje, Ispanijoje, Švedijoje ir dar daugiau. Tai pavirto į bendrą pilietiškumo idėją visame pasaulyje.
Esate ne vienos panašios iniciatyvos autorius. Kurį projektą buvo sudėtingiausia įgyvendinti?
Vienareikšmiškai – „Karūnos keliu“, skirt1 Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai paminėti. Tai buvo pati beprotiškiausia ir mažiausiai techniškai apskaičiuota idėja. Mes su dar dviem draugais ryžomės kelių dienų kelionei, kurios metu rinkome iš gyventojų linkėjimus Lietuvai ir įteikėme juos Prezidentei Daliai Grybauskaitei.
Šio žygio metu su baidare nuo Vilniaus iki Svencelės nuplaukėme apie 200 km, o dviračiu atgal numynėme 450 km. Išsikėlėme tikslą finišuoti Liepos 6 dieną, 9 valandą vakaro ir kartu su visais Katedros aikštėje, Vilniuje, giedoti Tautišką giesmę. Stengėmės iš paskutiniųjų, kad spėtume, ir į Katedros aikštę įvažiavom paskutiniam giesmės stulpeliui beskambant – metėm šalmus, ranką prie širdies ir stojom giedot.
Kokių dar idėjų turite ateičiai?
Sportuosime ir toliau netradicinėse vietose, tas yra dabartinis mano „arkliukas”. Viena mano planuojamų „nurautesnių” idėjų būtų įšokti į karinį laivą ir jūroje padaryti treniruotę. Dar nežinau, kaip tai padaryti, bet ieškosiu būdų (juokiasi).
Organizuojate ir taip vadinamus imitacinius bėgimus, šią programą taikote ir besiruošiantiems bėgti „Citadele Kauno maratone“. Kas tai yra?
Prieš pusantrų metų sugalvojau tokius imitacinius bėgimus – kas kilometrą stoti ir atlikti funkcinius pratimus. Iš pradžių buvau vienas, vėliau pavyko sutraukti daugiau žmonių. O dabar taip bėgame kiekvieną antradienį ir treniruojamės artėjančiam „Citadele Kauno maratonui“. Mūsų susirenka gal apie 30 ir man be galo smagu matyt taip besiruošiančius, sportuojančius žmones.
Šeštasis „Citadele Kauno maratonas“ startuos Kauno Rotušės aikštėje, Senamiestyje, šių metų birželio 10 d. Didžiausio vasaros bėgimo šventės organizatoriai VšĮ „Kauno maratono klubas“ kviečia dalyvauti ne tik profesionalus, bet ir mėgėjus. Taip pat ragina aktyviai palaikyti bėgančius tiek prie starto linijos, kur vyks tradicinė sporto mugė, tiek trasoje išdėstytose sirgalių stotelėse.
Šiais metais dalyviai gali rinktis šias trasas: „Sanatorija Gradiali“ 1,5 km, „Intermedix“ 5 km, „SDG“ 10 km, „Kauno Akropolis“ pusmaratonis ir „Citadele“ maratonas. Registruotis bėgimams galite čia https://www.kaunasmarathon.lt/puslapis/distancijos
