Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva privalo padėti Ukrainai užsitikrinti logistiką grūdų eksportui. Prezidento teigimu, karas Ukrainoje kelia rimtą grėsmę šalies žemės ūkiui, o kartu ir pasaulio aprūpinimui maistu, ypač Artimiesiems Rytams ir Afrikos šalims. Tikėtina, kad Rusija nori smogti Europai nauja nelegalių migrantų banga.
Viskas rimčiau nei galvojama
Tai tikėtina, nes Vakaruose, tame tarpe ir Lietuvoje, esama įtakingų kairuoliškų grupuočių, kurios linkusios remti bet kokias neva nuskriaustas, diskriminuojamas mažumas. Ukrainos rėmimas, kaip pastebi apžvalgininkai, dažnai ideologiškai „pjaunasi” su Vakaruose įsitvirtinusia ideologija, neigiančia nacionalizmą. Atsisakome be atodairos priimti maisto netektietekusius migrantus? Galime būti apkaltinti rasizmu ir dar nežionia kuo. Nesvarbu, kad badas bus kilęs dėl Rusijos pradėto karo. Visada atsiras rusišką naratyvą apie „Baltijos nacius” papūgiškai kartojančių kairuolių. Jiems tai bus rasizmas ar nacizmas. Nuoširdūs ar apmokami tokių pažiūrų protestuotojai puikiausiai gali būti naudojami hibridiniame kare.
Apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis portalui „kaunieciams.lt” sakė, kad karas vyksta ne tik šaudantis. „Kariauja sistema prieš sistemą. Užkrauti priešą nepakeliamais humanitariniais iššūkiais ir tai propagandiškai eskaluoti – irgi vienas iš metodų. Kartu tai galimas resursų siurbimas, nes juk mūsų vakarietiška moralė neleidžia tiesiog šaudyti į bandančius įsibrauti per sieną, jei jie be ginklų. O kiekvienos tokios krizės administravimas kainuoja. Vakarai ir Rusija nesivelia į tiesioginį karą, tačiau puikiai gali vienas kitam viską pabranginti. Aišku, Vakarai finansiškai stipresni, bet, pasitelkus tokius metodus – maisto pritrūkusių afrikiečių brovimąsi – galima paveikti visuomenės nuotaikas. O tai demokratinėse visuomenėse labai svarbu,”- sakė jis.
Prezidentas: privalome padėti
„Privalome padėti Ukrainai užsitikrinti alternatyvius logistikos kanalus šalies grūdų eksportui, taip pat turime imtis veiksmų, didinančių apsirūpinimo maistu suverenumą ir atsparumą, galvoti apie naujas tiekimo grandines, labiau vertinti trumpųjų maisto gamybos grandinių svarbą“, – pranešime teigė prezidentas, trečiadienį susitikęs su Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu (Janušu Voičekovskiu).
G. Nausėda teigė, kad Lietuva remia tiek tarptautinius, tiek ES klimato kaitos siekius.
„Privalome pereiti prie tvarios gamybos, tausaus išteklių naudojimo, biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo. Šiuos pokyčius įgyvendinti nėra paprasta. Turime atsižvelgti į galimą poveikį ekonomikos sektoriams, ypač žemės ūkiui, ir priimti tokius sprendimus, kurie sudarytų sąlygas tvariai ekonomikos transformacijai“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas su žemės ūkio komisaru taip pat aptarė situaciją žemės ūkio rinkoje, aktualius ES žemės ūkio politikos klausimus, iššūkius, susijusius su maisto produktų ir energijos išteklių kainų augimu, Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes Europos ir pasaulio ekonomikoms.
Susitikime aptartas ir Lietuvos 2023–2027 metų žemės ūkio politikos strateginis planas, kuriuo siekiama didinti sektoriaus pridėtinę vertę ir konkurencingumą, užtikrinti paramą Lietuvos ūkiams, kurti inovatyvų ūkininkavimą ir prisidėti prie aplinkos ir klimato tikslų įgyvendinimo.
BNS, kaunieciams.lt
