Po visuomet judrios ir vietoje nenustygstančios sprinterės Evos Misiūnaitės pavarde slypi pasiektas asmeninis rekordas, nutiesęs kelią į Europos čempionatą Berlyne asmeninėje 400 m rungtyje. Tačiau ar pavyks pasiekti pagrindinį tikslą startuoti estafetinėje rungtyje čempionate, o vėliau ir olimpiadoje? 26 m. „Kauno maratono klubo“ sportininkė išsikelia sau pagrindines sąlygas – išlikti sveika ir kovoti iki galo.
Eva estafetinėje rungtyje jau dalyvavo 2014 m. Europos čempionate ir užėmė 11 vietą. Šįmet tikslai kur kas aukštesni – patekti į aštuntuką ir visai Europai įrodyti Lietuvos lengvosios atletikos profesionalumą. Bėgikę kalbiname apie svarbiausius startus ir aukščiausius tikslus.
Šį antradienį Rygos taurės varžybose 400 m. sprinto rungtyje buvo pirmasis Jūsų sezono startas. Kaip sekėsi?
Finišavau trečia (54,35 sek.) – laikas gal ne toks, kokio tikėjausi, bet sezono pradžia gera. Didelių tikslų nesikėliau – buvo svarbu įsivertinti savo dabartinę sportinę formą. Rygos taurės varžybos yra labiau komercinės, jose dalyvavo stipresnių varžovų iš kitų šalių, o su jais varžydamasi automatiškai ir pati labiau tobulėju. Man tai buvo viena iš pasiruošimo priemonių estafetiniam bėgimui, kurį dabar laikau svarbiausiu tikslu.
Realiausiomis kandidatėmis sudaryti estafetės komandą Europos čempionatui Berlyne esate laikomos Jūs, Agnė Šerkšnienė, Modesta Morauskaitė ir Eglė Balčiūnaitė. Kada bus patvirtinta galutinė komandos sudėtis?
Viskas turėtų paaiškėti kitą savaitę LAF taurės varžybose. Mes ten dalyvausime ir, manau, bus atrinkta estafetės komanda – bet mes jau planuojame tarptautinius estafetinius startus. Dar yra ir dvi atsarginės pretendentės estafetei – Erika Krūminaitė ir Gabija Galvydytė.
Jūsų estafetės komanda birželio 16 dieną Berne (Šveicarijoje) kovos dėl teisės dalyvauti Europos čempionate. Kaip ruošiatės šiam startui?
Mūsų komandos merginos yra išsibarsčiusios ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tai mes daugiau ruošiamės individualiai, kiekviena stengiamės gerinti asmeninius rezultatus dalyvaudamos įvairiose varžybose. Dar ne visos vasaros sezone yra nubėgusios 400 m, tai tik eigoje, vertindamos sezono rezultatus matysime, kokie yra mūsų šansai dalyvauti Europos čempionate su estafete, o vėliau ir olimpiadoje (šypsosi).
Po 2017-ųjų sezono Jūsų komanda yra 13-a, kai estafetės distanciją (4×400 m) Europos komandiniame čempionate Izraelyje įveikėte per 3 min. 35,69 sek. Kaip vertinate savo šansus šį kartą?
Nors dabar esame 13-tos, mums reikalingas dar vienas startas, kuris užtikrintų vietą Europos čempionato dalyvių 16-tuke. Varžybos Berne ir bus vienos svarbiausių, sieksime užsitikrinti poziciją čempionate. Tik sunku prognozuoti, nes dar pati sezono pradžia, o pasiruošimas ateina šiek tiek vėliau, formą išlaikyti sudėtinga.
2017 m. vasarą pasiekėte asmeninį rekordą (53,06 sek.), kuris garantavo Jums naujas karjeros galimybes. Papasakokite apie lemtingas varžybas ir suteiktas privilegijas?
Tos varžybos man nebuvo labai reikšmingos, viskas vyko be konkurencijos – startavau Lietuvoje, Kaune, su jaunesniais atletais. Taip gavosi, kad bėgau visiškai viena ir pasiekiau šį rezultatą, kuris man atvėrė duris į vykusią Pasaulio universiadą Taipėjuje ir garantavo kelialapį į Europos čempionatą Berlyne asmeninėje 400 m. rungtyje. Labai tikiuosi, kad pavyks sudalyvauti ir estafetinėje rungtyje.
Kokius tikslus sau išsikėlėte?
Mano pagrindinis tikslas – nepatirti traumų. Profesionaliame sporte dažnai visko nutinka. Tik neapsižiūri, ir jau trauma. Todėl tikslingai dirbu, kad sumažinčiau jų riziką. O visas kitas viltis dedu į estafetinį bėgimą ir Europos čempionatą. Labai norėčiau, kad patektume bent jau į aštuntuką. Tikiuosi, kad mūsų komanda įrodys savo stiprybę visai Europai – tokia mažytė šalis, kurioje lengvoji atletika yra ganėtinai nepopuliari, parodys, iš kokio „molio“ yra padaryta.
Galbūt ir Tokijo olimpiados svajonė 2020 m. jau transformavosi į tikslą?
Labai norėčiau patekti į Tokiją, galbūt net ne su estafete, o su asmenine rungtimi. Bet sunku numatyti, kas bus po dviejų metų. Aš vis dar netikiu, kad yra tokių galimybių mano gyvenime. Galbūt kitais metais, kai liks tik metai iki olimpiados, tada jau realistiškiau atrodys viskas.
Jūs bėgate 100 m, 200 m, 300 m, bet 400 m. sprinto distancijai skiriate daugiausiai dėmesio. Kodėl ją pasirinkote pagrindine?
Ironiška, nes man ji labiausiai nepatinka, bet čia geriausiai pavyksta save realizuoti (juokiasi). Trumpesnėse distancijose trūksta greičio, o 400 m rungtyje dominuoja ne tik greitis, bet ir ištvermė, jėga. Nors daugelis trenerių sako, kad aš esu potenciali kandidatė į olimpines žaidynes 200 m distancijoje, tai matysim (šypsosi).
Kaip atrodo Jūsų dienotvarkė?
Atsikeliu ryte, pavalgau ir išeinu į treniruotę – šiuo metu per dieną vyksta viena treniruotė, bet ruošiantis varžyboms turėsiu dvi. Likusią dienos dalį praleidžiu darbe, kuris irgi stipriai siejasi su sportu (juokiasi). Dirbu sporto klube reklamos vadybininke, padedu kitiems sportininkams nusitiesti kelią ir ieškau būdų, kaip išgyventi iš lengvosios atletikos.
Kas Jus motyvuoja nepasiduoti ir judėti pirmyn?
Eglė Balčiūnaitė (juokiasi). Ji man labai didelis autoritetas, aš matau, kaip ji stipriai dirba ir kovoja – tai mane įkvepia. Tiesiog norisi sekti jos pavyzdžiu, nes ji yra labai kovinga.
O kokiais būdais pati save motyvuojate?
Gera nuotaika. Manau, kad jai lydint galima labai didelių tikslų pasiekti. Žinoma, kartais būna labai sunku nusiraminti, kai artėja varžybos, kyla adrenalinas. Bet tai normalu, nes visada norisi pasirodyti geriausiai. Man ir kiti žmonės suteikia motyvacijos, nes jeigu pasiseka, visada noriu pasidalinti tuo džiaugsmu su kitais.
Jūs atstovaujate „Kauno maratono klubui“. Galbūt su kitais klubo nariais kartu treniruojatės?
Sportuoju kartu su Greta Plečkaityte, kuri visai neseniai prisijungė prie „Kauno maratono klubo“. Ir mano treneris Marius Vadeikis priklauso šiam klubui, tai mes esame viena didelė komanda iš trijų žmonių (juokiasi). Mes kartu lankomės stadione, esame jau kaip šeima, todėl labai geros nuotaikos vyrauja per treniruotes (šypsosi).
Jau šeštus metus gyvuojantis „Kauno maratono klubas“ yra privatus lengvosios atletikos klubas, vienijantis 38 profesionalus ir visą būrį mėgėjų. Vykdydamas sportinę veiklą, klubas taip pat užsiima ir visuomenine: organizuoja birželio 10 dieną vyksiantį tarptautinį renginį „Citadele Kauno maratonas“, rožinio kaspino paramos bėgimą „Pink Run su BENU“ bei jau tradiciniu tapusį naktinį „Urmo“ bėgimą. Klubas taip pat organizuoja treniruotes bėgimo entuziastams ir yra įsteigęs 1000 eurų prizą, kurį kiekvienais metais skiria keturiems perspektyviems jauniesiems lengvaatlečiams.
