2021 04 19
Du trečdaliai savivaldybių pasiruošusios suteikti laikino atokvėpio paslaugą
Slaugomų ar nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų su negalia, suaugusių neįgaliųjų ar senyvo amžiaus žmonių artimieji gali teikti prašymus savivaldybėms dėl laikino atokvėpio paslaugos. Paslauga gali būti teikiama asmens namuose, dienos centre ar socialinės globos įstaigoje.
„Žmones su negalia ir senyvo amžiaus asmenis prižiūrintys gyventojai turi turėti galimybę derinti asmeninį bei visuomeninį gyvenimą. Todėl laikino atokvėpio paslaugų plėtra ir tobulinimas savivaldybėse – būtini elementai. Raginu visas šalies savivaldybes užtikrinti šios paslaugos prieinamumą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monika Navickienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vasario – balandžio mėnesiais atliko laikino atokvėpio paslaugos stebėseną savivaldybėse. Jų pateiktais duomenimis, iš 60 savivaldybių 37 savivaldybėse laikino atokvėpio paslauga yra teikiama. Surinkti duomenys rodo, kad 11 savivaldybių iš 37 niekas šia paslauga nepasinaudotojo, nors galimybė ją gauti – yra. Trečdalyje, t. y. 23 savivaldybėse, laikino atokvėpio paslauga kol kas neteikiama.
2019 m. minėta paslauga buvo reglamentuota Socialinių paslaugų kataloge, o nuo 2020 m. birželio 1 d. iki šių metų balandžio mėnesio laikino atokvėpio paslaugą gavo beveik 150 asmenų ar šeimų. Daugiausiai paslaugų suteikta Vilniaus mieste (66), Jurbarko rajone (17), Šiaulių mieste (11), Šalčininkų rajone (10). Kitose savivaldybėse dėl laikino atokvėpio paslaugos kreipėsi ir jis buvo suteiktas vos keletui šeimų ar asmenų.
Dažniausiai laikino atokvėpio paslauga yra organizuojama kaip trumpalaikė socialinė globa. Laikino atokvėpio paslaugos teikimo eilė yra sudaroma tik Vilniaus miesto savivaldybėje – dienos socialinės globos asmens namuose paslaugos laukia 83 asmenys, trumpalaikės atokvėpio socialinės globos paslaugų institucijoje laukia 7 asmenys. Visose kitose savivaldybėse poreikis yra patenkinamas ir eilės nėra sudaromos.
Iš ministerijos surinktos informacijos išryškėja, kad net 11 savivaldybių, kurios pažymi, kad teikia laikino atokvėpio paslaugą nuo 2020 m. birželio 1 d., nebuvo nei vieno asmens ar šeimos, kuri kreiptųsi dėl laikino atokvėpio paslaugos gavimo, o 10 savivaldybių – vos 1 asmuo ar šeima. Savivaldybių atstovų teigimu, susidomėjimas laikino atokvėpio paslauga savivaldybėse, išskyrus Vilniaus mieste, yra mažas dėl šalį apėmusios pandemijos – paslaugų poreikis tenkinamas per kitas paslaugas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau rengia Laikino atokvėpio tvarkos aprašo pakeitimus, kuriuos priėmus taps aiškiau, kas gali gauti laikiną atokvėpį, bus panaikinta galimybė sudaryti paslaugos teikimo eilę, neliks prioritetų sąrašo, taip pat bus atsisakoma reikalavimo paslaugos teikėjui turėti bent 12 mėnesių darbo patirtį.
Kas šiuo metu gali prašyti laikino atokvėpio?
Vaikų su negalia iki 18 m. tėvai, globėjai, jeigu vaikui nustatytas neįgalumo lygis + specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Suaugusio asmens su negalia ar senyvo amžiaus artimieji, kurie gyvena kartu ir globoja asmenį, kuriam nustatytas ne didesnis nei 55 proc. darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Vaiko ar suaugusio asmens su negalia artimieji dėl laikino atokvėpio turi pateikti prašymą savo savivaldybei, pridėti asmens dokumentų kopijas, nustatytą neįgalumą ar darbingumą liudijančius dokumentus, laisvos formos negalią turinčio asmens dienotvarkę.
Kokį atokvėpį ir kokiu dažnumu galima gauti?
Kiekviena šeima turi teisę per metus gauti 720 val. (30 parų) laikino atokvėpio paslaugą. Vaikus su negalia, suaugusius asmenis su negalia ar senyvo amžiaus asmenis prižiūrintys, globojantys artimieji gali derinti šias laikino atokvėpio formas pagal savo poreikius – vieną kartą rinktis pagalbą namuose, kitą kartą – dienos globą arba trumpalaikę globą. Jei prižiūrintiems asmenims nėra poreikio gauti pagalbos į namus ar dienos socialinės globos, šios valandos gali būti perkeltos į trumpalaikę socialinę globą ir atvirkščiai. Svarbiausia, kad bendra paslaugų trukmė vienai šeimai per metus negali viršyti 720 valandų (30 parų).
Savivaldybės sprendimas dėl laikino atokvėpio paslaugų suteikimo galioja 24 mėnesius. Tai reiškia, kad šeima dvejus metus be jokių papildomų rūpesčių gali naudotis laikino atokvėpio paslaugomis: planuoti asmeninį ir darbinį gyvenimą, išvykas, jai nereikia nuolat kreiptis į savivaldybę.
Kas teikia laikino atokvėpio paslaugas?
Tokias paslaugas pagal poreikį gali teikti socialiniai darbuotojai, psichologai, socialiniai pedagogai, individualiosios priežiūros personalas ar kiti socialinių paslaugų bei sveikatos priežiūros srities darbuotojai, kurie turi bent metų patirtį dirbdami su negalią turinčiais ar senyvo amžiaus žmonėmis.
Kai paslaugos teikiamos namuose, artimieji turi arba suteikti visas prižiūrimam ar slaugomam asmeniui būtinas priemones arba apmokėti išlaidas už maistą, higienos priemones, įvairių įstaigų lankymą. Pačiam darbuotojui taip pat turi būti sudaromos sąlygos darbui, maitinimuisi, o jei reikia likti nakvoti – miegui.
Kai paslaugos teikiamos įstaigoje, žmogumi su negalia ar senyvi amžiaus asmeniu rūpinasi įstaigos personalas.
Kiek kainuoja laikino atokvėpio paslauga?
Laikino atokvėpio paslaugos yra iš dalies mokamos, bet priklauso nuo negalią turinčio suaugusio asmens ar vaiko pajamų. Paprastai negalią turintys asmenys gali gauti tikslines kompensacijas, šalpos pensijas arba netekto darbingumo pensijas.
Jeigu asmens ar šeimos pajamos, tenkančios vienam nariui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį (256 Eur), laikino atokvėpio paslauga teikiama nemokamai. Savivaldybė turi teisę apskritai atleisti nuo mokėjimo už socialines paslaugas.
Pagalba į namus kainuoja iki 20 proc. negalią turinčio asmens pajamų.
Dienos arba trumpalaikė globa institucijoje – iki 50 proc. asmens pajamų.
Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, neįskaitomos asmenų su negalia gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos, kai jos neviršija Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos (642 Eur).
