Diskusijų ir įsiklausymo kultūra Lietuvoje tampa vis populiaresnė ir aktyvesnė. Jau rugsėjo 7-8 dienomis Birštone duris atvers ir tam skirtas festivalis „Būtent!“, kurio tikslas yra parodyti, jog kiekviena nuomonė yra svarbi, o jos reiškimas – svarbus ir būtinas procesas.
Radijo stoties „TAU“ eteryje kalbėjęs šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorės pavaduotojas, istorikas Šarūnas Radvilavičius teigė, kad apmąstant tokio tipo festivalio rengimą buvo pasitelkti šiaurės šalių gerieji pavyzdžiai, kur diskusijų festivaliai jau yra tapę savotiška tradicija.
„Istorinis faktas davęs pradžią tokiems festivaliams yra lygiai prieš penkiasdešimt metų, 1968 metais, tuo metu Švedijos kultūros ministras Olafas Palme buvo Visbi miestelyje Gotlando saloje ir atsistojęs ant sunkvežimio vidury parko pasakė politinę kalbą dideliam būriui žmonių. Paskui jis tą tradiciją kartojo ir štai tokiu būdu šiemet vyko jau penkiasdešimtasis Almedalen festivalis, kuris sutraukia 40 tūkstančių žmonių ir jame yra apie 3 tūkstančiai diskusijų. Palaipsniui tokie festivaliai atsirado visose šiaurės šalyse, o prieš kelis metus jie atsirado ir Estijoje, ir Latvijoje, ir va pernai, turbūt natūraliai, kilo klausimas kodėl gi kažko panašaus nepadaryti ir Lietuvoje. Taip ir gimė festivalis Birštone.“, – sakė Š. Radvilavičius.
https://www.instagram.com/p/BnVpTKzHQ8a/?utm_source=ig_web_copy_link
Britų tarybos Lietuvoje direktorius, istorikas Artūras Vasiliauskas laidos vedėjui sakė manantis, kad diskusijos tradicija Lietuvoje egzistuoja jau nuo ATR laikų.
„Iš tikrųjų ne vien seime vykdavo diskusijos, jos vykdavo ir pavietų seimeliuose, kur kiekvienas bajoras galėjo atvažiuoti ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais. Diskutuodavo ir po keturias dienas ir ilgiau – visko buvo.“, – pasakojo A. Vasiliauskas.
Istoriko teigimu, reikia paminėti tai, kad Lietuva po ATR padalijimo didelės demokratinės visuomenės tradicijos neturėjo, o laisva diskusija yra demokratijos dalis. Lietuvoje autentiškos, atviresnės ir ramesnės diskusijos vieta dažnai buvo užimta agresyvios ar linksminančios medijų kultūros. Festivalis „Būtent!“ ir yra skirtas palaikyti autentiškos diskusijos tradiciją Lietuvoje.
„Mes dažnai diskusiją suvokiam, kad kažkas būtinai turi laimėti, nugalėti. Nebūtinai taip turi būti. Galbūt užtenka, kad diskusijoje žmonės išgirstų kitas nuomones, apie kurias net nėra girdėję, susimąstę. Nebūtinai turi pasikeist to žmogaus nuomonė, kai išgirsta kitas nuomones. Gal tiesiog įkrenta grūdas tolesniam mąstymui, tolesniam stebėjimui tikrovės ir to pakanka.“, – pridūrė britų tarybos Lietuvoje direktorius.
Pasakodamas apie monarchijos ir diskusijos sąryšį Jungtinėje Karalystėje Artūras Vasiliauskas teigia, kad šioje šalyje diskusijų kultūra yra labai aukštame lygyje. Šarūnas Radvilavičius kalbėdamas apie Šiaurės šalis ir jų monarchiją pritaria kolegai teigdamas, kad ir šiose šalyse nėra monarchijos ir diskusijos priešpriešos.
„Yra vienas svarbus skirtumas – visose Šiaurės šalyse tokie festivaliai labai dažnai turi stiprų politinį atspalvį. Jame labai aktyviai dalyvauja politinės partijos, kaip vienas iš pagrindinių instrumentų išreikšti piliečių valią. Lietuvoje organizuodami festivalį pastebėjome, kad dėl bendro fono, nepasitikėjimo partijomis […] kur kas stipresnis yra nevyriausybinių organizacijų, verslo balsas. Čia yra didžiausias skirtumas.“, – sakė Š. Radvilavičius.
Abu istorikai teigia, kad Lietuva ir lietuviai jau yra pribrendę sveikai, tolerantiškai diskusijai, O Šarūnas Radvilavičius pridėjo, kad nederėtų vertinti diskusijų kultūros Lietuvoje žvelgiant į televizijos ekranus, nes juose dažnai pasirodo blogieji diskusijų pavyzdžiai. Jo teigimu gyva, reali diskusija su tūkstančiais skirtingų žmonių yra galima ir tai buvo įrodyta dar pernai, pirmajame diskusijų festivalyje. Šiai nuomonei pritarė ir Artūras Vasiliauskas.
Apie diskusijų kultūrą Lietuvoje ir artėjantį renginį plačiau galite išgirsti radijo stoties „TAU“ laidos įraše.
