Kinijai spaudžiant Lietuvą dėl gilėjančių ryšių su Taivanu, Europos Sąjungos (ES) valstybių pareikštas solidarumas yra svarbiausias pasiekimas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras.
„Manau, kad politinis solidarumas, kurį išreiškė visos ES valstybės, yra, ko gero, svarbiausias dalykas, kuris šiandien buvo pasiektas“, – penktadienį po Prancūzijoje, Breste, vykusio neformalaus Bendrijos diplomatijos vadovų susitikimo BNS sakė Gabrielius Lanbdsbergis.
„Nuo jo atsispyrus galima jau formuoti praktinius sprendimus, reikalingus plėtoti situaciją. Be jo, jei valstybės nesutaria, jeigu nemato bendrai problemos, negalima nieko kito daryti“, – teigė jis.
Pasak ministro, be kitų, solidarumą Lietuvai pareiškė ir Vokietija.
Kalbėdamas apie konkrečias galimas atsako Kinijai priemones, G. Landsbergis minėjo pažadą kuo skubiai parengti vadinamąją kovos su prievartos veiksmais priemonę (angl. EU anti-coercion instrument).
„Išgirdau pažadą, kad tai bus daroma. Aišku, kad Europa turi turėti tokį instrumentą“, – sakė G. Landsbergis.
Pasak ministro, tokio mechanizmo sukūrimas valstybei, kuri taiko spaudimo priemones prieš Europos Sąjungą ir jos rinką, pirmiausia pasiųstų signalą, jog Europa turi galimybę taikyti atitinkamas atgalines priemones ir riboti tos valstybės prekybos interesus.
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, yra lūkestis, kad tas mechanizmas būtų priimtas ar parengtas per Prancūzijos pirmininkavimą ES Tarybai.
Ministras tvirtino ES kolegoms aiškinęs, kad ne Lietuva sukūrė problemą su Kinija, veikti per Europą nusprendė pats Pekinas.
„Pasakiau, kad Kinija eskalavo problemas į ES lygį (…) Tai ne Lietuvos sukurta problema Europai, o Kinijos pasirinkimas padaryti problemą Europai, jie mano, kad tokiu būdu jų politiniai tikslai bus geriau atliepti“, – teigė G. Landsbergis.
Anot jo, ministrai taip pat diskutavo apie kitus galimus pagalbos mechanizmus Kinijos spaudimą patiriančių valstybių įmonėms, tačiau nieko konkretaus nenuspręsta.
ES valstybių užsienio reikalų ministrai taip pat pritarė Europos ir Kinijos viršūnių susitikimui.
Pernai Lietuvos įmonės pranešė apie įvairius prekybos su Kinija apribojimus, šaliai leidus Vilniuje atsidaryti Taivaniečių atstovybę. Šį veiksmą Pekinas palaikė Lietuvos parama Taivanui bandant veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Lietuvos pareigūnai įvairius kinų ribojimus pavadino nepaskelbtomis Pekino sankcijomis, nors pati Kinija neigia, kad valstybė organizuoja kokius nors ekonominius ribojimus.
Kinija Lietuvą ragina pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą. Pekino teigimu, tai leistų imtis dvišalių santykių normalizavimo. Ekspertų vertinimu, kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė.
Tuo metu Lietuvos pareigūnai teigia, kad Vilnius turi teisę į pasirinktą atstovybės pavadinimą, kuris atliepia saloje gyvenančių žmonių identitetą.
Autoriai: Jūratė Skėrytė, Saulius Jakučionis
BNS, Lietuvos naujienų skyrius