Nuo Naujųjų metų Lietuvoje išaugusios degalų kainos lėmė ne tik prekių kainų kilimą, tačiau ir paskatino šalies gyventojus pildyti automobilių bakus kaimyninėse valstybėse, kur degalai yra pigesni. Be to, padidinus degalų akcizą, Lietuva tapo nebepatrauklia valstybe piltis degalus tranzitiniam transportui, nes kaimyninėse valstybėse degalai kainuoja pigiau, teigia ekspertai.
Gyventojai: taupydami apsiperkame svetur
Lietuvos pasienio gyventojai vis dažniau renkasi vykti į Lenkiją, siekdami sutaupyti, tačiau šis sprendimas kelia nemažai rūpesčių. Dėl aukštų kainų Lietuvoje žmonės priversti gaišti laiką, vykdami į kaimyninę šalį apsipirkti pigiau. Tuo pačiu kyla nerimas dėl vietos verslų bei darbo vietų išlikimo. Šią situaciją ir jos keliamus iššūkius atskleidžia Lazdijų gyventojų pasakojimai.
„Kaina nulemia viską. Tiesiog, ten pigiau. Kai pildaisi pilną baką, skirtumas labai jaučiasi, o mano atlyginimas nėra didelis, tai taip bandau sutaupyti. Bet nelabai patogu, laiko susigaišta, o ir šiaip norėtųsi tuos pinigus Lietuvoje leisti. Bet kai tokios kainos, kas belieka”, – aiškina Lazdijų gyventojas Algimantas.
Jo pozicijai pritaria ir Regina, Lenkijoje apsilankanti kas keletą savaičių.
„Visi važiuoja. Dukra važiuoja, žentas važiuoja, mes su vyru irgi važiuojam. O ką daryti? Paplanuoji ir nuvažiuoji. Ir čia nieko keisto, net su kai kuriais pažįstamais ten aikštelėse susitinkam, jau juokaujam, kad ten dažniau negu čia, Lazdijuose, pasimatom”, – atvirai pasakoja Regina.
Degalus piltis Lietuvos degalinėse apsimoka vis mažiau
Ekonomistas Marius Dubnikovas tvirtina, kad tikrąjį akcizo poveikį reikėtų vertinti dar vėliau, tačiau pasienio regionai jau dabar pastebi pokyčius, ypač kalbant apie tranzitinio transporto lankomumą Lietuvos degalinėse.
„Motyvacija piltis degalus mūsų šalies degalinėse, ypač jei jos yra pasienyje, tranzitinio transporto verslui mažėja. Šio verslo atstovai pasižiūri, kokios degalų kainos yra pas kaimynus, ir ten pildo bakus. Tai ypatingai susiję su stambiuoju transportu, kuris gali degalų užpilti daugiau”, – sako ekonomistas.
Be to, M. Dubnikovo teigimu, atsirado dar ir papildoma aplinkybė – pabrango nafta, todėl vartotojams teko susidurti su dvigubu efektu: tiek akcizų padidėjimu, tiek naftos kainos augimu. Visgi, jo nuomone, šalies gyventojai su tokiu kainų augimu yra pajėgūs susitvarkyti.
Apie kritusius pardavimus pasienio degalinėse kalba ir „Viada” generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius.
„Pardavimai pakito, ypač pasienyje įsikūrusiose degalinėse – pagal naujausius duomenis matome, kad jose apyvarta krito iki penkių kartų. Tai nestebina, nes apie grėsmes Lietuvos ekonomikai dėl akcizų kėlimo viešojoje erdvėje kalbėta jau praėjusių metų viduryje”, – sako „Viada” vadovas. Šis kritimas, anot pašnekovo, gali būti aiškinamas ne tik padidėjusiomis kainomis, tačiau ir pablogėjusia atmosfera, kurią skatina augantis gyventojų nerimas dėl padidėjusių išlaidų bei kainų skirtumas tarp Lietuvos ir kaimyninių valstybių. „Be abejo, gyventojai mato, kad brangsta ne tik degalai, bet ir kitos prekės, todėl nenuostabu, kad yra ieškoma įvairiausių būdų sutaupyti. „, – teigia pašnekovas.
Akcizų mažėjimo tikėtis neverta, tačiau pokalbis tarp valdžios ir verslo būtinas
M. Dubnikovo teigimu, akcizų mažėjimo tikėtis būtų naivu, taigi nenuostabu, kad pasienio gyventojai dėl kainų skirtumo rinksis kaimyninių valstybių parduotuves.
„Susidarę kainų skirtumai abiejose sienos su Lenkija pusėse vers žmogų daryti papildomus veiksmus, kurių jis įprastai nedarytų, – gaišti laiką, važiuojant į kitą valstybę. Tai sudaro nepatogumų ir prisideda prie gerovės mažėjimo. Gyventojų įpročiai po truputį keisis, bus įsigyjami elektriniai automobiliai, tai ypač liečia didmiesčių gyventojus”, – aiškina ekonomistas.
Pasak pašnekovo, skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms, kurie turi automobilį, kainų pokytis tikrai sukels nepatogumų ir neprisidės prie jų gyvenimo kokybės.
„Viada” vadovas teigia, jog džiugu, kad Vyriausybė atkreipė dėmesį į šią problemą, tačiau norint ją išspręsti, reikėtų imtis daugiau inciatyvos.
„Vertiname, kad mūsų nuogąstavimai buvo išgirsti ir dėmesys šiai temai yra skiriamas. Akivaizdu, kad akcizų didinimas turės įtakos ekonomikai, ir tai neabejotinai yra svarbus klausimas. Vis dėlto, kelia nerimą, kad diskusijos dėl šio sprendimo galimų pasekmių prasidės tik po pirmojo pusmečio. Žala tiek valstybės biudžetui, tiek gyventojų finansams jau yra patiriama, ir tai gali sukelti ilgalaikių pasekmių, kurias vėliau gali būti sunku ištaisyti. Tikime, kad bendromis pastangomis, verslo ir valdžios atstovams, kartu galima pasiekti subalansuotą ir efektyvų rezultatą. ” – sako L. V. Karlavičius.
