Vokietija – viena iš svarbiausių ir daugiausiai į Kauną investuojančių šalių: apie tai, kaip sekasi mieste dirbantiems vokiškojo kapitalo senbuviams ir didiesiems naujakuriams, kokie iššūkiai, galimybės ir pamokos lydi su Vokietija glaudžiai bendradarbiaujančias Kauno įmones, diskutuota pirmą kartą Kaune organizuojamų Vokiečių dienų metu, verslo forume „Lipės regionas ir Kaunas: verslo ryšiai bei ateities galimybės“.
Šiuo metu vokiškojo kapitalo tiesioginės užsienio investicijos Kaune sudaro 23 proc. ir lenkia Nyderlandus (22 proc.), Suomiją (19 proc.) ir beveik dvigubai Švediją (10 proc.). Ypač sėkmingi ir rekordiniai pritrauktomis vokiškomis investicijomis Kaunui buvo 2017-tieji: atėjus tokioms kompanijoms-milžinėms kaip „Continental“, „Hella“, pradėta dar garsiau kalbėti apie tai, kad gera infrastruktūra, konkurencingi atlyginimai, vokiečiams artimas vietos darbuotojų mentalitetas bei reikiamų kvalifikuotų darbuotojų pasiūla tampa lemiamais argumentais šios šalies verslui renkantis investicijos lokaciją.
Ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos masteliu Vokietija yra viena pagrindinių rinkų, su kuria siejantys ryšiai nuolat stiprėja. 2018 m. duomenimis, Vokietija užima trečią vietą pagal tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje, taip pat šalis yra svarbiausia rinka lietuviškų produktų eksportui.
Miestą palaikantys senbuviai ir milžinai naujakuriai
Pasak „Kaunas IN“ verslo skyriaus vyriausiojo projektų vadovo Andriaus Veršinsko, į Kauną investuojantys vokiškieji verslai fokusuojasi į pramonę, gamybą, ir tai nenuostabu: juk Kaunas yra lyderis Lietuvoje inžinerijos bei pramoninės industrijos srityje. Net ir Kaune įsikuriantys paslaugų centrai neretai yra skirti industrinių įmonių aptarnavimui. Vienu iš ryškiausių pavyzdžių jis mini vokiškojo kapitalo jau beveik tris dešimtmečius Kaune veikiančią įmonę „Festo“, dirbančią pramonės automatizavimo srityje: Kaune esantis padalinys – tai vidinis įmonės paslaugų centras, bendradarbiaujantis su kitose šalyse dirbančiais kolegomis pardavimų, užsakymų vadybos, verslo asistavimo, apskaitos, IT ir inžinerijos srityse.
„Pastebime, kad ilgą laiką Kaune veikiančios vokiško kapitalo įmonės – tokios kaip „Hegelmann Transporte“ ar „Festo“ – savo sėkmę sieja su miestu ir jame atrandamomis galimybėmis. Jos jaučiasi miesto dalimi ir aktyviai serga už Kauną, jį palaiko. O šių įmonių augimo istorijos įkvepia ir paskatina kitus Vokietijos investuotojus, – neabejoja A. Veršinskas, tuo pačiu pabrėždamas ir naujų didžiųjų investuotojų svarbą regionui bei ateities investicijoms – Po gigančių – „Continental“ ir „Hella“ – atėjimo jau galime kitaip pozicionuoti Kauną, nes tokie investuotojai suteikia aukščiausią patikimumo ir kokybės ženklą. Negana to, didžiosios įmonės natūraliai pritraukia ir potencialių subkontraktorių, subtiekėjų – o tai suteikia patikimumo ir legitimumo visai vietos rinkai“.
Iš Kauno – į Vokietiją ir visą pasaulį
Vokietijos – Baltijos šalių prekybos rūmai kartu su VšĮ „Kaunas IN“ ir Kauno miesto savivaldybe rugsėjo 20-ąją organizavo verslo forumą „Lipės regionas ir Kaunas: verslo ryšiai bei ateities galimybės“: tai Kaune vykstančių Vokiečių dienų programos dalis, minint Kauno ir Vokietijos Lipės apskrities bendradarbiavimo trisdešimtmetį.
Pirmą kartą organizuotame forume buvo aptariamos dvi kryptys: tiek apie vokiečių investuotojus, ateinančius į Kauną – jų požiūrį, patirtis, sėkmės istorijas; tiek apie lietuvių verslus, bendradarbiaujančius ir prekiaujančius su Vokietija.
Kaip pasakojo diskusijoje kalbėjęs įmonės „NFQ Technologies“ verslo vystymo vadovas Tadas Četkauskas, Lietuvoje jau 17 metus dirbanti vokiškojo kapitalo inovacijų kūrėja NFQ šiuo metu yra viena didžiausių programinės įrangos paslaugų tiekėjų Kaune, turinti 350 darbuotojų, o visame pasaulyje artėjanti prie 600. Kaunas – pagrindinė įmonės būstinė, iš kurios yra valdomi visi kiti padaliniai Vokietijoje ir Pietryčių Azijoje – Vietname ir Singapūre. Šiandien kauniečių ir kitų įmonės darbuotojų sukurtos programinės įrangos dėka verslai generuoja milijardus USD pajamų visame pasaulyje. „Ryšiai su Vokietija mums labai svarbūs, mūsų verslo modelis nukreiptas į eksportą – daugiau nei 90 proc. savo pajamų gauname iš šios šakos, o Vokietija yra mūsų rinka Nr.1,“ – sakė T. Četkauskas.
Tuo tarpu su Vokietijos rinka glaudžiai bendradarbiaujančios įmonės „Selteka“ direktorius Antanas Vizgaitis, dalindamasis kelių dešimtmečių patirtimi, sakė, kad darbas su vokiečiais išmokė esminių pamokų: „Jei negalvosime apie efektyvumą ir produktyvumą, būsime priversti kartoti nesėkmės istorijas“.
Kalbėdamas apie darbo Vokietijos rinkoje ypatumus, A. Vizgaitis užsiminė ir apie jį žavintį vokišką tikslumą, kuris drausmina, disciplinuoja ir yra visur – nuo komunikacijos, iki planavimo, dokumentacijos ar įsipareigojimų vykdymo.
„Kaip užmegzti naudingus verslo kontaktus Vokietijoje? Mūsų patirtis rodo, kad svarbiausi yra asmeniniai kontaktai ir pažintys, antroje vietoje – ryšiai per verslo organizacijas, o trečioje vietoje – verslo parodos,“ – teigė įmonės „Selteka“ vadovas.
