1988 metų gruodžio 11 dieną 477 patriotiškai nusiteikę Lietuvos sporto, meno, mokslo bendruomenių atstovai trispalvės fone paskelbė atkuriantys Lietuvos tautinį olimpinį komitetą. LTOK tapo pirmąja mūsų šalies organizacija, atsiskyrusia nuo Sovietų Sąjungos, ir šiemet mini 35 metų atkūrimo sukaktį. Apie šią sukaktį ir artėjančius olimpinius metus „Olimpinė panorama“ kalba su LTOK prezidente, olimpine čempione Daina Gudzinevičiūte.
– Su kokiomis mintimis pasitinkate LTOK 35 metų atkūrimo sukaktį?
– Kaip ir kasmet, šią dieną stengiamės prisiminti ir padėkoti tiems žmonėms, kurių ryžtingi sprendimai padėjo atkurti Olimpinį komitetą. Tai įvyko likus dar keleriems metams iki mūsų valstybės nepriklausomybės atkūrimo, todėl galime tik įsivaizduoti, kiek reikėjo drąsos.
Prieš 35 metus buvo pakloti nepriklausomo Lietuvos olimpinio judėjimo pamatai, o sportininkams suteikta galimybė pagaliau rungtis su savo šalies vėliava. Per šiuos metus delegavome sportininkus į septyniolika žiemos ir vasaros olimpinių žaidynių, o jie Lietuvai iškovojo 26 medalius.
Pastarieji keleri metai olimpiniam sportui Lietuvoje nebuvo lengvi: neliko centralizuoto medicininio ir mokslinio aprūpinimo, visą olimpinio sporto finansavimą ir sportininkų rengimą perėmė valstybė, LTOK šiuo metu ne tik gyvena iš rezervo, bet ir neteko galimybės prisidėti prie sportininkų rengimo ir jo koordinavimo. Tai pokyčiai, prie kurių iki šiol bandome prisitaikyti ir mes, ir olimpinio sporto bendruomenė.
Bet stengiamės likti pozityvūs. 2024-ieji – olimpiniai metai, todėl visos mūsų jėgos skirtos pasiruošimui Paryžiaus olimpinėms žaidynėms.
– Kiti metai – išties ypatingi. Mūsų laukia ne tik olimpinės žaidynės, bet ir olimpinio judėjimo Lietuvoje šimtmetis.
– Taip, kitąmet bus praėję lygiai šimtas metų nuo pirmųjų olimpinių žaidynių, kuriose startavo Lietuvos sportininkai. Simboliška, kad 1924 metais jos taip pat vyko Paryžiuje.
Komanda ruošia ne vieną projektą, kampaniją ir renginį, skirtą šioms progoms. Pavasarį olimpinę bendruomenę pakviesime į iškilmingą renginį, skirtą olimpiniam šimtmečiui, o Lietuvos bankas išleis proginę monetą. Bendradarbiaujame ir su Prancūzijos ambasada Lietuvoje, ir su Lietuvos ambasada Prancūzijoje, su kuriomis planuojame parodas ir bendras iniciatyvas.
Bet, žinoma, pagrindinis mūsų tikslas – sklandus pasiruošimas olimpinėms žaidynėms. Kaip visada sieksime užtikrinti geriausias sąlygas, kad sportininkai galėtų siekti aukščiausių įmanomų rezultatų.
– Metus LTOK tradiciškai užbaigs Lietuvos sporto apdovanojimais. Kuo jie šiemet bus ypatingi?
– Lietuvos sporto apdovanojimai ypatingi kasmet. Tai proga padėkoti geriausiems mūsų atletams ir jų treneriams už per metus nuveiktą darbą garsinant Lietuvą. Kuriame šventę, kurios metu sporto bendruomenė turi retą progą susitikti ir pabendrauti.
Tampa gražia tradicija kartu apdovanoti olimpinio ir paralimpinio sporto atstovus. Tai simbolizuoja vienybę ir palaikymą. O šiemet, žinoma, renginyje netrūks artėjančio šimtmečio ir olimpinių žaidynių akcentų. Be to, po kelerių metų pertraukos renginys bus transliuojamas tiesiogiai, todėl kviečiu gruodžio 21 d. 19.30 val. įsijungti TV3 televiziją ir stebėti prestižinius Lietuvos sporto apdovanojimus.
