Nutrūkus turistų srautams iš Japonijos, nebeišsilaiko tūkstančius žydų Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusio japonų diplomato Chiunes Sugiharos (Čiunės Sugiharos) namai Kaune – muziejus prašo valstybės pagalbos.
„Mūsų fondas yra blogos finansinės būklės, nėra lankytojų iš Japonijos, kurie mums buvo didžiausia finansinė pagalba. Mes esame nevalstybinė institucija, lėšų negauname iš vyriausybinių įstaigų, nėra turistų iš Japonijos – nėra mums įplaukų visiškai“, – BNS sakė „Sugiharos fondo – diplomatai už gyvybę“ vadovas Ramūnas Janulaitis.
Penktadienį situaciją dėl Sugiharos namų Kaune, kur buvusiame Japonijos konsulato pastate fondo pastangomis įkurtas muziejus, nagrinės Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK).
„Šeši užsienio valstybių ambasadoriai atsiuntė laišką, adresuotą kultūros bei švietimo, mokslo ir sporto ministrams, kaip kiti adresatai yra prezidentas, Seimo pirmininkė, ir penktadienį mes susipažinsime su tuo laišku. Jo tema platesnė nei dėl pačių Ch. Sugiharos namų, tai ir dėl demokratijos, tolerancijos vertybės, žmoniškumo, nesavanaudiško padorumo dalykai, kuriems Lietuvos valstybė ir Vyriausybė galėtų skirti daugiau dėmesio“, – BNS sakė Seimo URK vadovė Laima Liucija Andrikienė.
Viešosios įstaigos „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ vadovas R. Janulaitis pasakojo, kad iki koronaviruso pandemijos ir Rusijos karo prieš Ukrainą muziejuje per mėnesį apsilankydavo ir iki 3 tūkst. lankytojų, apie 85 proc. jų buvo turistai iš Japonijos. Dabar srautai sumenko iki poros šimtų per mėnesį.
„Japonų turistinės kompanijos net neorganizuoja turų į Baltijos šalis, o buvo labai dideli turistų srautai. Lankytojų per metus mes suskaičiuodavome iš viso su užsienio turistais – po 20 tūkstančių. Japonų turistai sudarydavo 85 proc., tai įsivaizduokite, kiek krito mūsų pajamos. Sumažėjo mūsų ir darbuotojų per pusę po pandemijos, negalėjome išlaikyti, ir patį pastatą reikia išlaikyti“, – kalbėjo R. Janulaitis.
„Dar iki vasaros atostogų buvo moksleivių, mes vedame edukacines programas, ir mažiukams vaikams apie Japonijos kultūrą, vyresniems – apie Holokaustą, konsulo Ch. Sugiharos žygdarbį“, – sakė fondo vadovas.
Viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ įsteigta 1999 metais siekiant įamžinti Japonijos diplomato Ch. Sugiharos atminimą. Fondas buvusiame Japonijos konsulate Kaune yra įsteigęs Ch. Sugiharos namus-muziejų, nuo 2001 metų skelbia metų tolerancijos žmogų.
Ch. Sugihara buvo japonų kariškis ir diplomatas, 1939–1940 metais dirbęs Japonijos konsulu Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune.
Tuo metu Kaune susikaupė daug pabėgėlių iš Lenkijos, tarp jų ir žydų, kurie Raudonajai Armijai okupavus šalį ėmė ieškoti būdų pabėgti nuo karo.
Konsulas Č. Sugihara keletą kartų klausė Japonijos užsienio reikalų ministerijos, ar jis gali pabėgėliams išduoti Japonijos vizas. Gavęs neigiamus atsakymus, diplomatas savo atsakomybe išdavė keletą tūkstančių tranzitinių vizų, skirtų vykti per Japoniją į trečiąsias šalis.
Jas gavę, tūkstančiai žydų traukiniu per Sibirą pasiekė Japoniją. Istorikų teigimu, Ch. Sugiharos dėka Holokausto išvengė 6 tūkst. žydų.
Autorė Milena Andrukaitytė
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
