Stambiosios Lietuvos įmonės „Brexitui“ yra labiau pasiruošusios, tačiau smulkiosios ir vidutinės, kurios vyrauja tiek Lietuvoje, tiek Kauno regione, dėl neaiškaus scenarijaus ir išteklių stokos pasirengusios tik iš dalies.
Beveik 20 proc. Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų (KPPAR) narių turi prekybinių santykių su Jungtine Karalyste (JK). Bendras įmonių eksportas į šią rinką sudaro apie 5 procentus. Daugiausia išvežami baldai, plastiko gaminiai, trąšos, teikiamos transporto paslaugos.
„Iki oficialaus JK pasitraukimo likus dviem su puse mėnesio, vis dar neaiškus „Brexito“ scenarijus – ar pavyks pasiekti susitarimą, ar vis dėlto JK pasitrauks be susitarimo. Šis neapibrėžtumas sunkina ir Kauno regiono įmonių pasirengimą. Reikia tikėtis, kad „Brexitas“ Lietuvos verslui netaps duobe, o atvers naujų galimybių“, – sakė KPPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius.
Kas ruošiasi karui – nekariauja
Jonavos bendrovė „Baldai Jums“ eksportuoja 99 proc. savo produkcijos, o eksportas į JK sudaro vieną ketvirtadalį viso eksporto. Įmonės vadovas Alfonsas Meškauskas yra įsitikinęs: nesvarbu, koks „Brexito“ scenarijus bus pasirinktas, baldininkams jokių problemų nekils.
„Tačiau mums pirkėjai už prekes moka eurais, o šie susieti su svarais sterlingų. Jeigu svaras silps, pirkėjams bus sudėtinga mums mokėti tiek pat, jie prašys nuolaidų, o jų daryti nėra iš ko. Yra dar vienas niuansas – jau dabar Anglijoje kyla maisto, paslaugų, kultūros renginių kainos. Natūralus klausimas: ar anglai bus pajėgūs įsigyti baldų, kurie nėra būtiniausia prekė? Net jei svaras nenukentėtų, perkamumas gali sumažėti, anglai planus dėl naujų baldų įsigijimo gali atidėti tolesniam laikotarpiui. Jei taip atsitiktų, mūsų įmonės pardavimo apimtis susvyruotų“, – sakė A. Meškauskas.
Įvertinę galimas permainas, jonaviečiai užsitikrino šešis naujus patikimus pirkėjus. Vieniems jų jau kraunamos bandomosios partijos, kai kuriems gaminami baldų pavyzdžiai. Nauji pirkėjai yra iš Skandinavijos, su kuria jonaviečiai jau turi prekybinių santykių, taigi rinkų geografijos pasirengimas „Brexitui“ neišplėtė. „Jos prekiauja ir Vokietijoje, ir Amerikoje – tai rimtos kompanijos, kuriomis galima pasitikėti, su kai kuriomis iš jų per 25-erius veiklos metus jau esame dirbę. Bet kuriuo atveju, ant ledo neliktume“, – tvirtino „Baldai Jums“ generalinis direktorius.
Jei prekyba su JK sumažės, bus didinamas eksportas į kitas šalis. Kadangi anglai yra konservatyvūs, jie renkasi prabangius baldus. Jonaviečiai jau yra padarę sprendimų, pakoregavę asortimentą, neatsižvelgdami į tai, kaip susiklostys situacija. „Jei pradėtume rūpintis tik tada, kai pirkimas šioje rinkoje sustos, nesulauktume rytdienos. Žinoma, rinka dar gali pateikti netikėtumų, tačiau iš esmės galimiems pasikeitimams esame pasiruošę. Kas ruošiasi karui, tas nekariauja“, – šypsojosi A. Meškauskas.
Britų poreikiai niekur nedings
Tarptautinių krovinių gabenimo ir ekspedijavimo bendrovė „Baltic Transline“ nesiruošia „Brexitui“. „Labai sudėtinga pasiruošti tam, kas bus, kai nežinai, kaip bus. Bet kuriuo atveju suprantame, kad lengviau ar paprasčiau, nei yra dabar, nebus, vežėjų situacija tikrai nepagerės. Kiek ji bus sudėtingesnė, prognozuoti sunku, kol nežinome galutinio JK sprendimo. Tragedijos niekada iš nieko nedarome, o šio atveju – krovinių gabenimo dalis į JK nėra kritinė mūsų įmonės veikloje“, – pabrėžė „Baltic Transline“ logistikos vadovas Donatas Nickus.
Bendra įmonių grupės metinė apyvarta siekia 120 mln. eurų, tačiau tik nedidelė dalis jos yra susijusi su JK, į kurią dažniausiai gabenamos šios bendrovės šaldytuvų puspriekabės, vežančios maisto produktus. Kartais „Baltic Transline“ gabena ir būtinąsias prekes.
„Krovinių srautai kokie buvo, tokie ir bus, nes tai didelė valstybė, kurios vidaus vartojimas yra didžiulis. Ji pasižymi dideliu gyventojų skaičiumi, o jų poreikiai niekur nedings. Taigi prekes vienokiu ar kitokiu būdu teks atvežti, tačiau tai galbūt ilgiau užtruks ir mums, vežėjams, brangiau kainuos. Prognozuojame, kad atsiras tik papildomų trukdžių: patikrinimų, muitinės procedūrų, bus reikalaujama papildomų dokumentų, galbūt leidimų ir kt. Tačiau tai tėra spėlionės, viskas paaiškės, kai JK valdžia priims galutinį sprendimą“, – kalbėjo D. Nickus.
Nė vienas variantas įtakos neturės
Plastikinės taros ir pakuotės, hermetiškai uždaromų plastikinių indų gamintoja, lietuviško kapitalo įmonė „Maksima“ laikosi panašios pozicijos kaip ir „Baltic Transline“. Jos generalinis direktorius Valdas Matulis „Lietuvos žinioms“ taip pat sakė laukiąs, kaip „išsivynios“ situacija dėl „Brexito“. „Mano nuomone, Didžioji Britanija „Brexitą“ turėtų vilkinti kiek įmanoma ilgiau. Jau dabar šalyje yra uždaryta nemažai įmonių, bankų sektorius susitraukęs, užsienio kapitalo investicijos visiškai sustabdytos. Jų vyriausybė savo kailiu jau pajuto padarinius, o jei „Brexitas“ įvyks, tai bus jiems katastrofa dešimtmečiams į priekį“, – samprotavo V. Matulis.
„Maksima“ į Europos Sąjungą (ES) eksportuoja 80 proc. pagaminamos produkcijos, apie 15 proc. jos tenka JK. „Ar „Brexitas“ įvyks, ar neįvyks, didelės įtakos mūsų įmonei tai neturės, patirsime tik šiokių tokių nepatogumų. Kai atsiras sunkumų, tada ir galvosime, ką toliau daryti“, – sakė įmonės generalinis direktorius. Jis neslėpė, kad šiai Kauno įmonei ES labai gelbsti. Pasak jo, „Lietuva yra anomalioje zonoje, nuolatinių grėsmių sūkuryje. „Mus tai užgrūdina, bet Lietuva kartkartėmis vis nukenčia nuo kaimynų, o ES narystė mus gerokai gelbsti“, – samprotavo jis.
Vieni jaučia pasikeitimus, kiti – ne
Kauno bendrovę „Baltic Transline“ klientai iš JK informuodavo, kad laukdami „Brexito“ nori sukaupti didesnį kiekį prekių. „Pats didžiausias prekių vežimo bumas buvo spalio ir lapkričio mėnesiais, o metų pabaigoje ir sausį krovinių srautas į JK šiek tiek sumažėjo, tačiau išlaiko įprastinį vidurkį“, – tvirtino D. Nickus.
„Baldai Jums“ negali tiksliai įvertinti, ar jau atsirado pokyčių dėl „Brexito“. „Lapkritį, gruodį prekyba yra prieššventinė, vyko įvairios akcijos. O dabar visi skaičiuoja, kiek pavyko parduoti, kas buvo geriausiai perkama, ko trūksta, norėdami užsitikrinti prekių ateičiai“, – sakė A. Meškauskas.
lzinios.lt inf.
