2022 02 07
Vieno pirmųjų Biržų rajono ūkininko Kęstučio Armono sodyba išsiskiria iš tolo dvimente vėjo jėgaine. Kitame šio krašto Giedrės Rybalko ūkyje vasarą laukai pražysta mėlynai ir kvepia levandomis, o žiemą iš jų gaminamos įvairios kosmetikos priemonės. Ūkiuose apsilankęs ministras Kęstutis Navickas sako, kad šių ūkių sėkmė – jų šeimininkų pašaukimas, kurį vieni suranda iškart, o kiti – po ilgesnių paieškų.
K. Armonas Pagalėvėnių kaime ūkininkauti pradėjo nuo 50 ha, o dabar šeima dirba 300 ha savos bei nuomojamos žemės, kurioje dera žieminiai kviečiai, kvietrugiai, rapsai, miežiai, žirniai, pupos, grikiai, aliejiniai ridikai ir garstyčios… Sėklai auginama apie 10 rūšių įvairių augalų. Pasak ūkininko, per metus jis užaugina ir paruošia daugiau kaip 1000 tonų sėklos, kurią realizuoja Lietuvoje ir užsienyje. Sėklos atneša didesnę pridėtinę vertę nei tik grūdų auginimas, tad lietuvio užaugintos sėklos keliauja į šalies, Latvijos, Čekijos ūkius.
Pasinaudojęs Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos parama, Kęstutis įsigijo javų kombainą ir purkštuvą. Prieš dvylika metų prie gamybinių pastatų pastatė 60 metrų aukščio, dviejų menčių, 250 kilovatų galingumo vėjo jėgainę, kuri, pasak ūkininko, jau atsipirko. Per metus jėgainė pagamina 400 – 450 tūkst. kilovatvalandžių. Grūdų džiovyklos kurui Kęstutis naudoja grūdų valymo atliekas, medžio skiedras.
K. Armonas sako ūkio veiklas po truputį perduodantis į sūnaus rankas. „Ūkininkaujame su sūnum, jaunuoju ūkininku, turinčiu daržovių ūkį. Noriu palaipsniui ūkį ir žinias perduoti jaunajai kartai“, – teigia Kęstutis, Lietuvoje garsėjantis kaip ūkininkas, pasikinkęs vėją.
Provanso dvelksmas Biržų rajone
Mockūnų kaime Giedrės Rybalko ūkyje vasarą pusės hektaro plote sužydus levandoms, sulekia ne tik bitės – pasigrožėti važiuoja žmonės iš visos Lietuvos.
„Tai buvo tik įdomus pomėgis, kuris peraugo į nuolatinį darbą ir verslą. Iš karto po studijų, 2005 m., perėmiau visą tėčio ūkį. Iš pradžių auginome grūdines kultūras, bet tai nebuvo pelninga, nes ūkis ir našumas nedidelis. Tad ieškojau kitų galimybių, norėjau dirbti tai, ką mėgstu ir kuo žaviuosi“, – apie levandų ūkio pradžią pasakoja Giedrė.
Dabar ūkininkė sako, kad net nebūtų pagalvojusi, jog iš mokytojos taps ūkininke ir pradės savo verslą. Iš pradžių levandų tebuvo keturios vagos, tačiau metams bėgant jų daugėjo. Taip atsirado „Levandų ūkis“, kuriame jau darbuojasi ir ūkininkės sūnus, du nuolatiniai darbuotojai, o vasarą samdomi dar 4-5 žmonės.
Bėgant laikui šeima nutarė levandas ne tik auginti, bet ir gaminti iš jų produkciją bei rengti edukacines programas – vasarą lankytojus vilioja pažintinė programa „Levanda nuo sėklos iki produkto“, veikia kūrybinės dirbtuvės – kvepalų kūrimo dirbtuvėlės, muilo gamybos, interjero elementų dekoravimas.
Nužydėjus levandoms darbai ūkyje nesustoja, tuo įsitikino ir žemės ūkio ministras K. Navickas, apžiūrėjęs laukus bei dirbtuves. „Reikia atsodinti augalus, apkarpyti, paruošti levandas ateinančiam sezonui. Gaminame levandomis kvepiančius muilus, hidrolatus, žvakes, kvapnius maišelius, arbatas, kvepalus, kūno priežiūros priemones. Veiklos netrūksta visus metus“, – teigia ūkininkė.
Giedrė planuoja ūkio plėtrą – iš uogų ir vaisių gaminti įvairius skanėstus.
Auginti levandas ir gaminti iš jų produkciją Giedrė pradėjo savo lėšomis. Vėliau, gavusi paramą, įsigijo džiovyklą, kitos technikos, įrengė dirbtuvėles.
