Viena iš greičiausių Lietuvos vidutinių nuotolių bėgikė, „Kauno maratono klubo“ sportininkė Loreta Kančytė prieš mėnesį debiutavo pusmaratonio varžybose (21 km 98 m) Vilniaus maratone ir iš karto užėmė 2 vietą. Pradėjusi rimčiau treniruotis su broliu, olimpiečiu, Lengvosios atletikos pasaulio čempionate, maratono distancijoje užėmusiu 24 vietą, ji džiaugiasi ir pagerintais asmeniniais rezultatais. Šiuo metu sportininkė ruošiasi savaitgalio varžyboms Smiltynėje.
Prieš startą pakalbinome bėgikę apie debiutą pusmaratonio distancijoje, praėjusį sezoną ir trenerės darbą.
Girdėjome, kad savaitgalį su broliu Remigijumi ir kitais bėgikais vyksite į „Gintarinės Jūrmylės“ varžybas Smiltynėje. Ar jau esate dalyvavę šiose varžybose?
Dalyvavimas jose yra tarsi 5 ar 6 metus besitęsianti tradicija. Šiose varžybose dalyvavau dar prieš pradedant rimtai treniruotis. Jaučiu keistą trauką joms. Kas metai bėgu 3 jūrmylių (5,5 km) atstumą. Kadangi Smiltynė kiek tolokai nuo Kauno, tai į jas visada vykstame su kompanija. Ar tai „Kauno maratono klubo“ nariais, ar su auklėtiniais ir sporto mokykla „Startas“. Kažkada esame ir specialiai autobusą kelionei užsisakę.
Kuo šios varžybos Jus taip žavi?
Tai yra kroso trasa. Čia įdomi ir nelygi trasa. Bėgti tenka miško takeliais, asfaltu, smėliu. Yra kalnelių, nusileidimų ir kitokių iššūkių. Dėl mažesnės distancijos norisi ir greičiau bėgti, bet tai ne visai pavyksta. Sakyčiau, kad nubėgus pirmąjį pusmaratonį jaučiausi mažiau pavargus nei po šių varžybų. Trasoje padeda tik vėsesnis rudens oras ir pajūrio vėjas.
Užsiminėte apie įveiktą pusmaratonį. Prieš mėnesį jį įveikėte pirmą kartą Vilniaus maratono metu. Kaip sekėsi?
Kur kas geriau nei tikėjausi, nors ir nepavyko trasos įveikti greičiau nei per 1 val. 20 minučių. Pritrūko vos 36 sekundžių. Bet debiutuodama užėmiau 2 vietą, ir atsilikau tik pusantros minutės. Prieš startą tikrai nedrįsau tikėtis tokios vietos.
Trasoje iš pradžių bėgome su Vaida Žūsinaite, vėliau pajaučiau, kad galiu bėgti greičiau ir nuo jos atsiplėšiau. Tad dalį trasos bėgau viena, priekyje tik matydama ukrainietę bėgikę.
Teko pačiai atidžiau sekti savo tempą ir stengtis nepasiduoti. Sunkiausia dalis buvo bėgimas į Subačiaus kalną. Atrodė, kad jis niekad nesibaigs. Bet galiausiai, užbėgus į viršų bėgimas link finišo buvo tikra palaima ir pasimėgavimas.
Gal dėl to kirtus finišo liniją jaučiausi mažiau pavargusi, nei tikėjausi, kad būsiu.
O tai pusmaratonis ar trumpesnės distancijos pasirodė įdomesnės?
Tiesa sakant man labai patiko pusmaratonis. Kur kas smagiau bėgti nei trumpesnes distancijas, kur reikia spausti iš visų jėgų. Po pirmojo starto jau norėjau ieškotis kur vėl galėčiau startuoti, bet brolis patarė neskubėti ir atkalbėjo nuo kito starto šį sezoną. Jį atidedame pavasariui.
Kodėl pasirinkote tokią taktika?
Įveikti dar vieną pusmaratonį tikrai galėčiau ir dabar, bet nesinori jo tiesiog nubėgti, norisi nubėgti ir pagerinti ankstesnį rezultatą. O tam reikia dar geriau pasiruošti, treniruotis. Tad per žiemą padirbėsime dar prie greičio, kūno paruošimo ir pavasarį jau galėsiu lėkti. Visgi esu dar jauna sportininkė ir ilgosioms distancijoms reikia pasiruošti, pribręsti.
Visgi bėgimo sezonas jau į pabaigą. Kaip vertinate savo šių metų pasiekimus?
Labai gerai. Iš esmės pavyko pasiekti beveik visų distancijų savo rezultatus. Nuo 1,5 km iki pusmaratonio. Tapau kandidate į sporto meistrus. Tik 10 km nespėjau pagerinti rezultato, bet nelabai šiemet ir turėjau kada tai padaryti. Šią distanciją bėgau vos keletą kartų varžybose. Vienas iš šių startų buvo Rygos maratone. Ten pavyko užimti 2 vietą.
Gaila, nepasisekė Lietuvos čempionate. Jam daug ruošiausi, dėjau jėgų ir vilčių, bet nepavyko pagerinti asmeninio rezultato.
Dabar tikiuosi, kad kiti metai bus dar geresni ir vėl pavyks gerinti asmeninius rezultatus.
Dirbate trenere sporto mokykloje „Startas“. Kaip sekasi suderinti asmenines treniruotes ir darbą?
Šiuo metu treniruoju mažuosius sportininkus. Man tiesiog patinka dirbti su vaikais, padėti jiems tobulėti. Suderiname gana nesunkiai. Iš ryto treniruojuosi asmeniškai, vėliau vedu treniruotes vaikams ir vėlai vakare dar pasidarau antrą asmeninę treniruotę. Smagu matyti, kaip jei greitėja, stiprėja. Iš jų ir pati sulaukiu palaikymo varžybose, paskatinimo stengtis.
VšĮ „Kauno maratono klubas“ yra privatus lengvosios atletikos klubas, vienijantis apie 35 profesionalus, ir 60 mėgėjų sportininkų. 2016 metų olimpiadoje maratono distancijoje bėgo klubo nariai Remigijus Kančys, Rasa Drazdauskaitė ir Vaida Žūsinaitė. Normatyvą taip pat buvo įvykdžiusios Monika Juodeškaitė bei Remalda Kergytė. R. Kančys ir V. Žūsinaitė 2017 dalyvavo ir Pasaulio čempionate. Klubui taip pat priklauso ir kitų sporto šakų atletai. Ieties metikės Liveta Jasiūnaitė ir Indrė Jakubaitytė, sprinteriai Eva Misiūnaitė, Rokas Pacevičius.
Vykdydamas sportinę veiklą, klubas taip pat užsiima ir visuomenine veikla: įsteigė 1000 eurų prizinį fondą Lengvosios atletikos federacijos rengiamuose varžybose jaunimui, organizuoja tradiciniu tapusį, tarptautinį renginį – „Citadele Kauno maratonas“. Taip pat spalio 1 d. Kaune vykusį rausvojo kaspino paramos bėgimą „Pink Run su BENU“, rugpjūčio 25 d. vykusį „Naktinį Urmo bėgimą“.
