Nuo 2021 m. Baltijos ir Arkties regionuose padaugėjo Rusijos hibridinių atakų, nukreiptų prieš ypatingos svarbos povandeninę infrastruktūrą, ypač šviesolaidinius kabelius. Šie sutrikimai kelia grėsmę esminiams ryšių kanalams ir atskleidžia Šiaurės Europos infrastruktūros pažeidžiamumą.
2023 ir 2024 m. incidentai, kai Kinijos laivai apgadino Baltijos jūros kabelius, kelia susirūpinimą dėl galimo Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimo hibridinio karo srityje, nepaisant to, kad tiesioginių tai patvirtinančių įrodymų nėra, o tai apsunkina Vakarų atgrasymo pastangas.
Vakarų atsaką apsunkina tai, kad sudėtinga priskirti išpuolius ir kad Rusija naudojasi tikėtino paneigimo galimybe. Hibridinio karo taktika leidžia Rusijai destabilizuoti regioną nepradedant atviro konflikto.
Sausio 31 d. Norvegijos valdžios institucijos sulaikė Rusijos įgulos krovininį laivą „Silver Dania“ dėl įtariamo sabotažo po to, kai buvo gauta pranešimų, kad sugadintas Švedijos Gotlando salą ir Ventspilį Latvijoje jungiantis šviesolaidinis kabelis (TheLocal.no, vasario 1 d.).
Neradus jokių įrodymų, siejančių laivą su pažeistu kabeliu, įgula buvo paleista, o Rusijos ambasada Norvegijoje paragino atlikti incidento tyrimą (Politiet.no; TASS, sausio 31 d.). Tačiau tai nėra pavienis incidentas. Rusijos hibridinių atakų prieš ypatingos svarbos povandeninę infrastruktūrą (angl. critical undersea infrastructure, CUI), ypač šviesolaidinius kabelius, daugėja, ypač Baltijos ir Arkties jūrose. Šie kabeliai ne tik labai svarbūs interneto prieigai, bet ir yra esminės ryšių priemonės. Todėl jų sabotažas yra labai žalingas. Tokio pobūdžio išpuoliai yra lengva ir pigi Rusijos strategija sukelti sumaištį Šiaurės Europoje. Deja, atgrasyti Rusiją yra lengviau pasakyti nei padaryti.
Toks Rusijos išpuolių skaičiaus didėjimas Arkties ir Baltijos jūros regione stebimas nuo 2021 m. Tuomet Norvegijos šiaurėje iš rikiuotės išėjo „LoVe Ocean Observatory“ kabelis (Jūros tyrimų institutas, 2021 m. lapkričio 26 d.).
2022 m. įtartinai pažeistas ir Svalbardą su žemynine Norvegijos dalimi jungiantis ryšių šviesolaidinis kabelis (NRK.no, 2024 m. gegužės 26 d.). Šis kabelis buvo labai svarbus Norvegijos ryšiams su žemynine dalimi ir būtinas Norvegijos kosmoso infrastruktūrai (ten pat). Tačiau nė vienas iš šių incidentų iš karto nebuvo įvardytas kaip išpuolis.
Nors 2021 ir 2022 m. atvejai galėjo būti atsitiktiniai, 2023 m. buvo pažeistas dujotiekis ir „Baltic Connector“ dujotiekio duomenų kabelis (Yle.fi, 2024 m. balandžio 22 d.).
Tyrėjai greitai nustatė, kad Kinijos konteinerinis laivas „Naujasis poliarinis lokys“ buvo atsakingas už tai, kad plaukdamas tarp Rusijos uostų tempė inkarą vandenyno dugnu ir apilėšė abu kabelius (ERR News, 2024 m. rugpjūčio 12 d.). Nors Kinijos pareigūnai pripažino, kad laivas buvo atsakingas, jie teigė, kad tai esą nelaimingas atsitikimas. 2024 m. kinų laivas „Yi Peng 3“ nupjovė du kabelius Baltijos jūroje: vieną, jungiantį Vokietiją su Suomija, ir kitą, jungiantį Lietuvą su Švedija (ERR News, 2024 m. lapkričio 26 d.).
2023 ir 2024 m. incidentai buvo susiję su Kinijos laivais, o tai gali reikšti stiprėjantį Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimą hibridinių atakų srityje. Tačiau įrodymų, kad toks bendradarbiavimas egzistuoja, nėra, juolab kad ekspertai pažymėjo, jog Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas Arktyje apskritai tebėra gana ribotas (IFS Insights, 2024 m. gegužė).
Be šių tiesioginių kabelių pažeidimo incidentų, susirūpinimą kelia tai, kad Rusija naudojasi šešėliniu laivynu, idant sudarytų reikalingą žemėlapį Baltijos jūroje (DR.dk, 2023 m. balandžio 19 d.). Šį šešėlinį laivyną sudaro kariniai ir civiliniai laivai, kurie, kaip įtariama, skirti vėjo jėgainėms ir ryšių kabeliams ardyti ir sabotuoti Šiaurės šalis.
Kodėl Rusija naudoja hibridines atakas Baltijos jūroje ir Arktyje?
Išpuolių prieš povandeninę infrastruktūrą, ypač Baltijos ir Arkties regionuose, gausėjimas yra naudingas bendrai Rusijos strategijai. Mat yra ne tik labai sunku tiesiogiai priskirti (kaltininkui) atakas, kas dar labiau apsunkina veiksmingą atgrasymą, bet ir tokia taktika nesiekia ginkluoto konflikto ribos. Tuo Rusija manipuliuoja,
Vakarų vyriausybėms kyla dilema. Jei jos reaguos agresyviai, Rusija gali pareikšti, kad yra persekiojama. Tačiau nereaguodamos Vakarų valstybės gali paskatinti tokių išpuolių skaičiaus didėjimą.
Ypač povandeninės infrastruktūros atveju, kai kabelio trūkimo tyrimas užtrunka, Vakarų vyriausybei sunku teigti (reikia įrodyti), kad ataka buvo tyčinė, o dar sunkiau atsiimti žalą iš konkretaus veikėjo. Kitaip tariant, Rusija gali vienu metu viską neigti ir išvengti atviro karo, tuo pat metu sukeldama rimtų trikdžių Vakarų visuomenėms.
Hibridinės atakos taip pat leidžia Rusijai išbandyti ir ištirti gynybą Baltijos jūroje ir Arktyje. Taip siekiama išsiaiškinti, kiek Šiaurės Europos šalys yra atsparios netradiciniams puolimams. Rusijos požiūriu, tokios atakos yra palyginti pigios ir lengvai vykdomos. Sunku užkirsti kelią laivams vilkti inkarus, ypač jei laivas iš karto nesukelia įtarimų.
Kadangi tiesiogiai atgrasyti Rusiją nuo tokio elgesio tebėra sunku, nėra pagrindo manyti, kad hibridinės CUI atakos nesitęs. Tačiau esama tam tikrų požymų, jog Baltijos ir Arkties regiono valstybės eksperimentuoja su naujais metodais. Ieškoma kaip atgrasyti nuo tokių hibridinių atakų. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga 2024 m. gruodžio 26 d. išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad ji stiprins pastangas apsaugoti povandeninius kabelius, naudodama geresnes aptikimo technologijas (Europos Sąjungos išorės veiksmai, 2024 m. gruodžio 26 d.).
Be to, Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) sausio 14 d. paskelbė, kad Baltijos jūroje dislokuojamas naujas Baltijos sargybinis vienetaa„siekiant atgrasyti bet kokius būsimus valstybės ar nevalstybinio subjekto bandymus pakenkti ypatingos svarbos povandeninei infrastruktūrai“ (Supreme Headquarters Allied Powers Europe, NATO, sausio 14 d.).
Atskiros valstybės taip pat gali atgrasyti nuo Rusiją nuo panašaus elgesio (Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnyba, 2024 m. gruodžio 26 d.). Pavyzdžiui, 2024 m. gruodžio mėn. sutrikus Suomijos-Estijos elektros jungčiai, Suomijos sienos apsaugos tarnyba greitai sulaikė su Kuko salų vėliava plaukiojantį naftos tanklaivį ir atgabeno jį į Suomijos teritorinius vandenis (Yle.fi, 2024 m. gruodžio 26 d.).
Klausimas, ar šios ar kitos priemonės atgraso Rusiją nuo noro vykdyti hibridines atakas, vis dar lieka atviras. Nors pastangos ir toliau yra mažesnės nei sąnaudos, tad Rusija turi visas priežastis toliau trikdyti CUI Baltijos ir Arkties regionuose.
, Eurasia Daily Monotor
