Trečiadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje įvyko 16-oji „Aukštųjų mokyklų mugė“, kurios dalyviai iš arčiau susipažino su naujomis studijų tendencijomis, plačiu studijų programų pasirinkimu bei priėmimo sąlygomis. Arenos amfiteatre vyko diskusija, kurioje dalyvavo ir Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas.
„Pirmiausia reikia, kad švietimas, mokslas valstybei būtų prioritetas. Šiandien matau teigiamus ženklus – ne į kiekvieną mugę Kaune atvykdavo Ministrė ir Seimo pirmininkas“, – diskusiją pradėjo prof. P. Baršauskas.
Diskusijos dalyviai, tarp kurių buvo ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, daug kalbėjo apie tai, į ką moksleiviai turėtų atkreipti dėmesį rinkdamiesi aukštąją mokyklą. KTU rektorius ir kiti dalyviai akcentavo, jog būsimieji studentai privalo naudoti kokybinius svertus.
„Universitetų tikslas – esamomis nelengvomis sąlygomis pabandyti užtikrinti maksimalią kokybę. Tuo tarpu būsimieji studentai privalo daryti analizę, pasižiūrėti, ar žodžiai su darbais neprasilenkia. Ar ta institucija, ta studijų programa, tie dėstytojai ir mokslininkai turi tam tikrą įdirbį ir yra pasiekę tam tikrų rezultatų. Jaunas žmogus taip pat turi paklausti savęs, ko jis nori. Turi suprasti, jų žargonu sakant, kas jį „veža“. Nebūtina vaikytis specialybių, kurios šiandien yra ant bangos“, – kalbėjo KTU rektorius ir rekomendavo, ką rinktis.
„Rekomenduoju tas institucijas, kurios drąsiai imasi pokyčių. Šių dienų gyvenimas verčia tai daryti. Kurios tai sugeba, ir yra ateities institucijos. Nevardinsiu – kurios, būtų neetiška, bet visi tai mato, o jauni žmonės mato dar geriau“.
„Stojimo į kolegijas ir universitetus sistema Lietuvoje yra viena mažiausiai socialiai jautrių visoje Europoje. Labai svarbu išlaikyti socialinį jautrumą priimant studentus. Kaip sakė Seimo pirmininkas, išsilavinimas pats savaime yra gėris, tad neleisti pabandyti, užkirsti galimybes įstoti būtų pakankamai keista“, – kalbėjo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.
Pasak jo, būsimieji studentai iš universitetų taip pat reikalauja kokybės: „Tyrimai parodė, kad net 60 porc. studentų kalba apie tai, kad universitetų yra per daug. Kalba apie socialinį jautrumą ir geografinius aspektus – į tai taip pat būtina atsižvelgti, bet svarbiausia alfa ir omega yra studijų kokybė“.
„Kai kalbame apie dėmesį asmenybės ugdymui, asmenybės jas turėtų ir ruošti. Asmuo ir asmenybė yra skirtingi dalykai. Moksleiviai, rinkdamiesi universitetą, turėtų žinoti ne tik, kaip auditorijos atrodo, bet ir kokie dėstytojai dirba“, – pridūrė Seimo pirmininkas V.Pranckietis.
„Mokslo kokybė yra matuojamas dalykas. Įstatymas įpareigoja aukštąsias mokyklas skelbti pagrindinę informaciją apie studijų kokybę. Kokie studentų ateina, kiek iškrenta, kaip sekasi absolventams, per kiek laiko jie susiranda specialybę atitinkantį darbą. JAV universitetai netgi skelbia, kiek jų absolventai uždirba“, – kalbėjo Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
„Norime, kad kokybiškos studijos būtų siūlomos ir Lietuvoje, kad nereiktų vykti į užsienį. Turime pertvarkyti finansavimo modelė ir orientuotis į rezultatus. O rezultatai yra sėkmingi absolventai, save realizuojantys gyvenime ir darbo rinkoje“.
Diskusijos dalyviai taip pat kalbėjo apie tai, kokios specialybės valstybei bus reikalingiausios ateityje, ir kad moksleiviai turėtų į tai atsižvelgti. KTU rektorius P. Baršauskas pabrėžė, jog būtina atlikti longitudinę analizę, siekiant išsiaiškinti, kokių specialybių Lietuvai reikia dabar ir kokių reikės ateityje. Ministrė patikino, kad šis darbas jau pradėtas.
„Kai kurios interesų grupės, kalbu apie pramonininkus, labai stipriai įtakoja švietimo kryptį. Tokios sritys, kaip medicina ar žemės ūkis, nukenčia dėl to, kad kažkas labai aktyviai reiškia savo interesą. Taip pat tikiu, kad dabar nuvertinta pedagogų profesija ateityje bus paklausi ir gerai apmokama“, – kalbėjo Kauno kolegijos vadovas Mindaugas Misiūnas.
