Laikas dabar kupinas įvykių. Užderėjo, taip sakant. Ir pašnekėti apie ką yra. Štai vakar praeinant pro nebrangią Kauno knaipę nužvelgiau du prie bokalų sėdinčius vyrus, kurie žaismingai ginčijosi aptardami Profesoriaus rolę mūsų valstybės atkūrimo epochoje. Vėliau ausis pagavo poros pokalbį traukinyje – žmonės prisiminė, kad koks tai Boriso Džonsono ministrų kabineto narys parlamente buvo prigautas porno bežiūrint. Requem charizmatiškiausiam britų Borisui traukiny nuskambėjo su šiokiu tokiu gailesčiu. Visi juk supranta, kad Europos politiniame olimpe vyras išsidraikiusiais plaukais buvo pirmo ryškumo žvaigždė. Gaila, tikrai. Tačiau visame šiame kontekste viena naujiena praslydo.
Štai vokiečiai dabar su baime laukia žiemos – dujų saugyklos nėra pilnos, rusai kranelį tai atsuka, tai prisuka. Ir visai nesvarbu, kad jie dabar deklaruoja pasikeitusią kryptį, visur šneką apie saitų su “Gazprom” nutraukimą. Praregėjimas gerai, bet laiko tam reikia. Bent keturių metų. SGD saugyklos – ne naujas “Mersas”, nenusipirksi į saloną nuėjęs. Štai čia vokiečiai suprato, kad tvarioji žalioji kryptis pakišo kiaulę. Ir ne tik vokiečiai, o didesnė dalis ant rusiškų dujų adatos pasodintos Europos. Tiesiog Vokietijos pramonės poreikis energijai yra didžiausias. Iššūkis? Tikrai iššūkis. Tad tenka taisyti kadaise padarytas klaidas.
Ir taisydami svaigias praeities klaidas Europos politikai reabilitavo tai, dėl ko barikadas statė ir Molotovo kokteiliais riaušių policiją pliekė visokio plauko žalieji – šią savaitę Europos parlamentas paskelbė, kad dujos ir branduolinė energija yra žalioji energija. Taigi, prancūzai, kadais parodę savo bičiuliams Europoje nepadorų pirštą, kadangi turėjo puikią branduolinės energetikos pramonę ir nenorėjo uždaryti savo elektrinių, šią savaitę patapo dar žalesniais. Vokiečiai dabar žvelgia į juos pavydžiai, nes rusų dujininkų ilgus metus finansuotos žaliosios partijos Berlyne dirbo iš peties.
Taigi, esame vertybinio virsmo liudininkai. Ir žinoma, galima žvelgti į tai su tam tikra ironija. Nes žalioji darbotvarkė politikoje grįžta ten, kuo visuomet buvo – politiniu interesu. Ir jei jau žaliasis atomas išgelbės pasimetusią Europą, gal mums irgi derėtų pagalvoti apie dar žalesnę būti – atstatykim Ignalinos atominę elektrinę atgalios.
