Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai, kurių dauguma tėra užsienio bankų padaliniai, nuolat siaurina gyvo klientų aptarnavimo tinklą, nuolat brangina lėšų gryninimo ir kitas paslaugas. Rasti bankomatą ne didmiestyje irgi yra vis sunkiau. Pastaraisiais metais Fintech internetinės platformos daliai gyventojų tapo atradimu. Labai greitas sąskaitos atidarymas, patogūs mokėjimai, tų pačių Fintech sistemų diegiami bankomatai tapo konkurenciniu atoveiksmiu rekordinius pelnus skaičiuojantiems bankams. Ir, kaip pastebima, Lietuvos bankas (toliau LB) ėmė bankams, nuskriaustiems netiesiogiai padėti.
Tomas Čyvas
Buvęs sostinės meras, Laisvės partijos vienas šulų Remigijus Šimašius savo socialinio tinko Linkeldin paskyroje problemą aprašė gan išsamiai. Tad R.Šimašiaus įrašą pateikiame ištisai, nors jame ir pastebimas noras kilnoti savo politinę uodegą. Kartu tai (kalba juk politikas) siejama ir su EP rinkiminiu kontekstu. Tad iškerpama jo agitavimo už save dalis.
Taigi, R. Šimašius:
„Ar biurokratai nužudys Lietuvos Fintech? Atsimenat, kai tuometinis Seimo narys, o dabar EP narys nuo valstiečių Stasys Jakeliūnas iš Lietuvos išbaidė Google Pay? Ir tą patį ketino padaryti su „Revolut“? Prarastos verslo galimybės, darbo vietos, mokesčiai. O Jakeliūnas toliau daro gėdą Lietuvai Europoje (tikiuosi, neilgai). Lietuvoje gi jo padaryta žala ne mažinama, bet didinama. Atsimenu, kaip lengva buvo dirbti su Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku ir jo komanda.
Kartu pasiekėme, kad technologinės finansų rinkos inovacijos Europoje startuotų iš Vilniaus. Pasiekėme, kad Vilnius taptų Europos fintech sostine – virš 200 licencijuotų finansinių įstaigų, virš 6000 naujų gerai apmokamų darbo vietų. Pandemijos metu finansinių technologijų įmonės ženkliai prisidėjo prie ekonominio atsparumo, ko dėka turime iš ko išlaikyti švietimą, kariuomenę, kelius ir toliau skatinti ekonomiką. Tai gerovė dabar ir ateičiai. Tai mokesčiai mūsų švietimui, kariuomenei, keliams. Frankfurto žemės finansų ministras važiavo pas mus žiūrėti kas čia vyksta, ir kas kėsinasi į tradicinius finansinius modelius. Deja, šiandien tenka įvardinti liūdną tiesą – visa tai gresia tuoj sužlugti.
Nežinau fintech įmonės, kuri nebūtų pakraupusi nuo baudžiamosios Lietuvos banko politikos, įsivyravusios Lietuvoje. Keletas faktų. Nuo 2021 metų beveik dvigubai išaugo finansų rinkos dalyvių patikrinimų kiekis, ir kone tris kartus jiems pritaikytų sankcijų (baudų ir licencijų atėmimų) kiekis. Naikinamos licencijos: 2020 – 1-a ir tikrai ne be reikalo, o 2023 – 4-ios, iš kurių dauguma dėl procedūrinių neatitikimų, bet ne už tai, kad realus pažeidimas įvyko, ir dėl to galiausiai viskas teisme ginčijama. Apskritai padvigubėjo teisminių ginčų su Lietuvos banku kiekis, ir atsiranda gan aiškių rinkos dalyvių laimėjimo atvejų.
Lietuvos banko resursai vis daugiau metami ne į rinkos skatinimą, licencijavimą, edukaciją ir konsultacijas, o patikrinimus, inspektavimus ir bausmes. Įmonės neturi jokios informacijos kaip daryti, kad būtų gerai (o juk tai esminis dalykas norint efektyvios, o ne efektingos verslo priežiūros!), nėra jokio noro leisti naujoves, nėra patikrinimo, kuris nesibaigtų baudomis. Atrodo, tarsi iš kokios sąmokslo teorijos, tarsi politika vyktų pagal užsienio bankų užsakymą susilpninti visą Fintech sektorių, kad tik būtų mažiau konkurencijos, kad tik Lietuva neišsišoktų, kad tik neatpigtų skolinimasis (brangiausias Europoje dabar, jei ką). Dar prisimenu, kai Vilnius buvo tarptautinio verslo užkampis. Mačiau, kaip jis pamažu pradėjo tapti auksine provincija. Ir pradedu matyti, kaip visa tai dabar griaunama politikų ir funkcionierių rankomis.“
LB pozicija – už paslaugų kokybę
Bankinę, kredito ir finansinių operacijų, draudiminę rinką prižiūrinčios institucijos – LB – paklausėme, ką ji mano apie kritika savo adresu? Kuo jai trukdo darbo vietos, įplaukos biudžetan ir pan.
Komentuoja Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas. Pasak jo, Lietuvos bankas siekia, kad Lietuvoje licencijuotos finansų įstaigos orientuotųsi į aukščiausius kokybės standartus, kadangi nuo to priklauso ir paslaugų kokybė, ir vartotojų apsauga, ir visos jurisdikcijos reputacija. Turime daugiau nei 26 mln. mokėjimo paslaugų klientų, tai įpareigoja, aiškina jis.
Anot V. Cibo, pavyzdžių yra įvairių – ir sėkmės istorijų, ir atimtų licencijų. „Vis dėlto pirmiausiai siekiame konstruktyvaus dialogo su rinkos dalyviais – organizuojame susitikimus elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) atstovais (vien 2023 m. jų buvo surengta beveik 50), įskaitant ir su neseniai veiklą pradėjusiais rinkos dalyviais (susitikimai „Kaip sekasi“). Analizuojame rizikas, teikiame apibendrinimus, rengiame rekomendacijas, siunčiame lūkesčių raštus, aktyviai bendradarbiaujame su šiam sektoriui atstovaujančiomis asociacijomis, organizuojame mokymus ir konsultacijas.
Norime pažymėti, kad nors elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) skaičius pernai, palyginti su 2022 m., sumažėjo, rinkoje ir toliau augo apyvartos, pajamos ir kiti finansiniai rodikliai – šių įstaigų grynasis pelnas 2023 metais sudarė 138 mln. Eur. Per metus licencinės veiklos pajamos padidėjo 22 proc. ir sudarė 494,3 mln. Eur, sektoriaus mokėjimo operacijų suma per metus sudarė 114,2 mlrd. Eur – beveik 4 proc. daugiau nei 2022 m. Penkios pagal mokėjimo operacijų apyvartą didžiausios rinkos dalyvės generavo daugiau kaip pusę viso sektoriaus apyvartos (54 %), o penkios pagal licencines pajamas didžiausios EPĮ ir MĮ uždirbo 44 proc. visų sektoriaus pajamų,” – nurodo LB atstovas.
Nemano, kad sektorius persekiojamas
Buvęs LB valdybos narys, kuris laikomas Fintech idėjos iniciatoriumi Lietuvoje ir kuris, atėjus naujam pirmininkui atsistatydino, Marius Jurgilas pritaria daliai kritikos, tačiau reiškia ją nuosaikiau.
Nemanau, kad tyčia. Ir žodis „persekiojimas“ yra – galite cituoti – „užlenktas“. <…> Kaip buvęs LB valdybos narys, dėl teiginio, kad patikrinimų daugėjo – sutinku. Kad pasikeitė požiūris į plėtrą – sutinku. Kad norėta daugiau nacionalinės kapitalo priežiūros – sutinku, nors kai kam ir nepritariau,“ – nurodo jis.
Pasak M. Jurgilo, net kritikuojant bankus ir jų priežiūrą nereiktų persistengti. Jo nuomone, kalbant apie bankų paslaugų branginimą persistengia ir politikai, ir visuomenininkai, ir žurnalistai. Mat pagrindinis bankų verslas yra investicijų, privačių asmenų, būsto kreditavimas. O šiems procesams skiriama kur kas mažiau dėmesio, nei paslaugų krepšelio kainoms, kurios esą yra antraeilės. M. Jurgilo nuomone, paslaugų branginimas daugiausiai susijęs su bankų strategija siekti, kad žmonės naudotų mažiau grynųjų.
Verslo atstovams atrodo kitaip
Fintech Hub LT asociacijos valdybos pirmininkė Asta Grigaitytė mato kelias priežastis, kodėl sektorius patiria tylias biurokratines represijas.
„Manau, tą lemia keli faktoriai. Pirmas, prieš kelerius metus spaudoje buvo dažnai publikuojamos naujienos apie veiklą pradėjusias naujas „Fintech“ bendroves, kurias Lietuvoje steigė tiek vietos, tiek užsienio verslininkai. Pastaruoju metu tokių naujienų sulaukiama mažiau dėl pasikeitusio Lietuvos banko (LB) požiūrio į šio sektoriaus augimą. Šiuo metu LB pasisako, kad augimo dinamika turi derėti su augančia sektoriaus branda. Antras faktorius, padažnėję tiksliniai Fintech bendrovių patikrinimai, kuriuos vykdo LB,“ – sakė ji žurnalistui.
Dėl LB tariamo ar tikro noro išvaduoti vėl paslaugų įkainius didinančius bankus nuo konkurencijos, A. Grigaitytė atkirto, kad tai rodo skaičiai.
Kaip pabrėžia A. Grigaitytė, LB duomenimis, šiuo metu šalyje veikia 13 bankų ir 6 užsienio bankų filialai. 7 iš Lietuvoje veikiančių bankų yra specializuoti – jie turi teisę priimti indėlius, skolinti lėšas, teikti lėšų pervedimo bei kitas įprastas bankines paslaugas, tačiau negali teikti investicinių ir kitų panašaus pobūdžio finansinių paslaugų. Dažnai būtent specializuoti bankai yra vadinami „neobankais“ bei priklauso „Fintech“ sektoriui,“ – pabrėžia ji.
Kaip per fintech apeiti bankus ir kiek tai įmanoma?
Kai teigia pašnekovė, matoma, kad Lietuvoje „Fintech“ bendrovės meta rimtą iššūkį tradiciniams bankams. Tą akivaizdžiai įrodo kasmet didėjančios EPĮ ir MĮ įstaigų pajamos. Pavyzdžiui, pernai šių bendrovių veiklos pajamos padidėjo beveik trečdaliu, sudarydamos beveik 495 mln. Eur, o mokėjimo operacijų suma, lyginant su 2022 m., išaugo apie 10 proc., pasiekdama 114 mlrd. Eur.
Verta, pasak A. Grigaitytės paminėti ir tai, kad dažnu atveju „Fintech“ bendrovių paslaugos yra pigesnės nei tradicinių bankų.
Skaičiuojama, kad 2023 m. pabaigoje Lietuvos elektroninių pinigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) sektoriuje veikė 125 licencijuoti „Fintech“ dalyviai.
Į klausimą, kodėl įsitvirtinę bankai ir jiems asistuojanti biurokratija nėra pirmiesiems tokie griežti, A. Grigaitytė atsakė atsargiai, bet su potekste, kas suprantama.
LB – reguliatorius – kuria ir prižiūri šalies finansų sistemos ir tvarios ekonomikos ekosistemą. „Fintech“ bendrovės laikosi taisyklių ir konkuruoja su tradiciniais bankais taip, kaip leidžia reguliatorius.
Klausimas – atsakymas:
– Kokios viešojo sektoriaus paslaugos (apytikriai) mažiau prieinamos Fintech klientui, negu bankui? (Pvz., e.sveikata. Sodra, registracija į mokyklas, darželius ir t.t.) Ir kodėl?
– Šiuo metu „Fintech“ klientams yra mažiau galimybių naudotis viešojo sektoriaus paslaugomis nei tradicinio banko. Pagrindinė priežastis – ta, kad sektorius vis dar tebesikuria ir yra pakankamai jaunas. Tačiau jau matyti teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, prisijungti prie VMI paslaugų galima naudojantis vienos iš didžiausių elektroninių pinigų įstaigų Lietuvoje „Paysera“ sistema. Manau, taip sparčiai augant „Fintech“ paslaugų populiarumui, tik laiko klausimas, kada didžioji dalis viešojo sektoriaus paslaugų bus prieinamos ir „Fintech“ klientams.
Kaip valdžia kenkia Fintech?
Visame šiame kontekste gimsta PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO pakeitimo ir papildymo įstatymas.
Nustatoma, kad „6. Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, ketinantis vykdyti ar vykdantis virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitų virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo:
1) akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė:
- a) turėti įregistruotą ir apmokėtą ne mažesnį kaip 125 000 eurų įstatinį kapitalą ir nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą;
- b) steigimo ir įstatinio kapitalo didinimo metu įstatinį kapitalą formuojančias lėšas turi įnešti į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje;
2) kitos teisinės formos Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas – visą veiklos laikotarpį turėti draudimo įmonės išduotą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo arba finansų įstaigos likvidavimo ar garantijos dokumentą dėl ne mažesnės kaip 100 000 eurų sumos vienai kliento pretenzijai dėl nuostolių atlyginimo ir 500 000 eurų sumos visoms klientų pretenzijoms dėl nuostolių atlyginimo per metus.“
Paprastai šnekant – veiklą siekiama maksimaliai apsunkinti. Mat tokią sąskaitą Lietuvoje registruoti bankai ar užsienio bankų registruoti padaliniai gali atsisakyti atidaryti savo nuožiūra – nes tiesiog nenori. Kita vertus, visai neaišku, kodėl netiktų kapitalo laikymas sąskaitoje kitos finansinės institucijos, kuri Lietuvoje registruota, bet nėra bankas?
Kaip rodo istorija su tokio įžymiu tapusio pono Stepukonio ir tarptautinės karikatūros objektu tapusios Nacionalinio stadiono šmėklos pinigais. Juk LB ir FNTT puikiausiai būtų galėję užkirsti kelią tų pinigų išvogimui, jei būtų to norėta. Nepriklausomai nuo to, kur kabėjo ar nekabėjo kažkokios stacionarios iškabos.
Tačiau, kadangi projektą teikė vyriausybė, tai už jie Seime neapsunkindami savo makaulių galvojimu balsavo 107 parlamentarai, 2 buvo prieš ir 10 susilaikė.
Taigi, kovoja valdžia vėl išskirtinai bankų pusėje nors ir su kilniais šūkiais. O vartotojai jai rūpi tiek pat, kiek Nacionalinis stadionas. Pati istorija šiek tiek primena „didvyrišką” politinę kovą dėl to ar internetinėmis lažybomis Lietuvoje gali užsiimti tie, kas neturi stacionarių taškų bei iškabų ties jais. Priminimas čia.
***
Kasdienes paslaugas pranešė branginanti SEB ir „Luminor“, tuo metu tokių planų kol kas neturi „Swedbank“ ir „Citadele“.
LB valdybos narys Simonas Krėpšta neseniai LRT TELEVIZIJAI sakė, jog bankų sprendimas kelti paslaugų įkainius augant jų pelnui rodo socialinės atsakomybės stoką.
Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė sakė „Valstiečių laikraščiui“ dar 2023 m. spalį sakė:
„Europos Komisija (EK) pateikė teisinį pasiūlymą dėl grynųjų pinigų teisėtos mokėjimo priemonės. „Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti pakankamą grynųjų pinigų prieinamumą ir priėmimą atsiskaitant. Tokiu būdu užtikrinant kiekvieno euro zonos gyventojo laisvę pasirinkti priimtiną mokėjimo būdą ir naudotis grynaisiais pinigais, bei visuomenės grupių, kurios yra linkusios atsiskaityti dažniau grynaisiais pinigais, finansinę įtrauktį. LB palaiko EK pasiūlymą“.
Lietuvoje grynieji pinigai iš kasdienio gyvenimo nedingsta: rečiau ar dažniau jais ir toliau atsiskaitinėja beveik visi. „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, to visiškai nebedaro ir tik elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi vos 3 proc. šalies gyventojų.