2022 03 21
Pirmadienį prasideda visą savaitę truksiantis Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio šalių susitikimas. Jame numatoma aptarti Lietuvai aktualius klausimus apie produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, gamybos ribojimą ir draudimą, gyvsidabrio atliekų tvarkymą.
„Susitikime bus peržiūrimi Konvencijos priedai, siekiant kad į ją patektų dar daugiau gyvsidabrio turinčių produktų, kuriuos būtų draudžiama gaminti, importuoti ir eksportuoti. Vyks diskusijos, kaip griežčiau riboti ir palaipsniui atsisakyti amalgamos, vis dar naudojamos dantų plombose. Bus svarstomos galimybės nustatyti suderintus muitinės kodus gyvsidabrio turintiems produktams ir juos taikyti importo, eksporto kontrolei, gyvsidabrio išleidimo į aplinką reguliavimo ir stebėsenos, gyvsidabrio turinčių atliekų tvarkymo klausimai“, – sako Lietuvai šiame susitikime atstovaujanti Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėja Aurelija Bajoraitienė.
Pasak jos, susitarti dėl griežtesnių ribojimų ar draudimų naudoti gyvsidabrį ir jo turinčius produktus, gyvsidabrio stebėsenos aplinkoje, gyvsidabriu užterštų atliekų identifikavimo kriterijų, konvencijos veiklos efektyvinimo ir pan., Konvencijos šalims gana sudėtinga, nes labai skiriasi jų padėtis, nacionalinis reglamentavimas, turimi ištekliai.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, daugelio gyvsidabrio turinčių gaminių tiekimo rinkai draudimai ir ribojimai jau taikomi seniai, pavyzdžiui, gyvsidabrio termometrai, matavimo prietaisai, gyvsidabrio turinčios baterijos ir akumuliatoriai, jungikliai ir relės, naudojami elektroninėje įrangoje, tam tikro tipo lempos, kt. Tačiau siekiant mažinti taršą šia itin toksiška chemine medžiaga, siūloma nustatyti dar griežtesnius šiuos produktus reglamentuojančius reikalavimus.
Gyvsidabris ir jo junginiai, patekę į aplinką, gali paveikti už tūkstančių kilometrų nuo taršos šaltinio esančias vietoves, migruodami dideliais atstumais. Manoma, kad iki 80 proc. gyvsidabrio, kuris nusėda Europos Sąjungoje, atkeliauja iš trečiųjų šalių, visų pirma iš rytų ir pietryčių Azijos.
Gyvsidabris kelia grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai. Į žmogaus organizmą patekęs didelis jo kiekis gali pakenkti smegenims, plaučiams, inkstams, nervų ir imuninei sistemoms. Dėl šių priežasčių tinkamam gyvsidabrio tvarkymui skiriama daug dėmesio.
Daugelyje pasaulio šalių, ypač besivystančiose, ši medžiaga dar vis plačiai naudojama, nėra tinkamų pajėgumų taršai mažint, dėl to ir telkiamos tarptautinės pajėgos.
Minamatos konvencijos tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo gyvsidabrio ir jo junginių, išmetamų ir išleidžiamų dėl žmogaus veiklos. Ją ratifikavo 137 valstybės, tarp jų – Lietuva ir Europos Sąjunga.
Konvenciją ratifikavusios šalys siekia mažinti gyvsidabrio išmetimą į aplinką, kai įmanoma, visiškai jį nutraukti, reglamentuojant visas gyvsidabrio gyvavimo ciklo stadijas, apimančias jo gavybą, perdirbimą, naudojimą produktuose ir gamybos procesuose, išmetimo į orą, išleidimo į vandenį ir žemę kontrolę, atliekų ir gyvsidabriu užterštų teritorijų tvarkymą.
