Karantino metu apie nuotolinį mokymąsi dažniausiai buvo galima išgirsti ne iš pačios geriausios pusės. Žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie mokymosi tokiu būdu keliamus iššūkius, su kuriais ne visiems pavykdavo lengvai susidoroti, netrūko ir žinučių apie technines kliūtis. Tačiau šį kartą, jau nurimus mokslo metų šurmuliui, pasibaigus egzaminų sesijoms, Kauno studentų pasiteiravome, kokių pozityvių dalykų šie visgi pasisėmė iš laikotarpio, kai mokytis teko per kompiuterio ekraną.
Nors dalis kalbintų studentų ir teigė, kad nenorėtų, jog ateityje vėl tektų mokytis nuotoliniu būdu, tačiau pripažino, kad tai vis dėlto buvo įdomi patirtis. Net ir užklupus jau minėtiems techniniams nesklandumams, kurie kartais virsdavo kurioziškomis situacijomis, galiausiai šie taip pat priversdavo išspausti šypseną ar smagiai visiems kartu pasijuokti.
Padaugėjo laisvo laiko
Kalbinti studentai vieningai teigė, kad vienas didžiausių nuotolinio mokymosi privalumų – sutaupytas laikas. Mat laikas, kurį studentai praleisdavo keliaudami į paskaitas ir atgal iš jų, dabar galėjo būti išnaudotas kitoms veikloms. Tai, kad nereikėdavo niekur vykti, studentams leido taupyti ne tik laiką, bet ir pinigus – ši situacija suteikė galimybę išleisti mažiau viešojo transporto bilietams ar nuosavų automobilių kurui. Pastebėta ir tai, kad daug mažiau studentų vėluodavo laiku prisijungti į online paskaitas, lyginant su tuo, kiek jų susivėlindavo šioms vykstant auditorijose. Kadangi virtualiai vykstančių paskaitų įrašus dėstytojai galėdavo išsaugoti, studentai itin džiaugėsi galimybe medžiagą išklausyti jiems patogiu laiku. Tokiu atveju, net ir nepavykus sudalyvauti paskaitoje numatytu laiku, nereikėdavo jaustis lyg kažką praleidus ir klausinėti informacijos kitų, norint pasivyti kursą.
Kaip vieną iš privalumų, studentai taip pat išskyrė ir įvairesnes atsiskaitymų formas, kas suteikė galimybę dar kūrybiškiau ir iš naujų pusių pažvelgti į savo studijuojamą dalyką. Tai leido paįvairinti tradicinius rašto darbus ir savo žinias pademonstruoti kitokiais būdais.
Įtakos turėjo ir psichologinei sveikatai
Panašu, kad mokymasis nuotoliniu būdu turėjo teigiamos įtakos ir kalbintų studentų psichologinei būklei. Studentai džiaugėsi sumažėjusiu streso lygiu, mat turėjo galimybę dirbti jiems patogiu tempu, kitaip dėliotis savo dienotvarkę. „Labiau pradėjau gilintis į save, aiškintis ko iš tiesų noriu ir kas man yra tikrai svarbu ir įdomu. Išmokau labiau planuotis ir efektyviau išnaudoti laisvą laiką. Atlikau daugybę darbų, kuriuos vis atidėliodavau dėl neva laiko stokos. Išmokau pasiimti daugiau“, – teigė paskutiniame kurse karantino metu studijavusi Kamilla. Mergina taip pat pridūrė, kad susiklosčiusi situacija jai buvo tikrai palanki ir leido daug labiau susikoncentruoti į bakalauro darbo rašymą.
Magistro studijas su darbu derinanti Laima taip pat įvardijo šios situacijos privalumus: „Teko derinti pasikeitusią situaciją su darbu, tai galiu pasakyti, kad jautėsi daug mažesnė įtampa stengiantis viską suspėti, pradėjau neatidėlioti rašto darbų atlikimo.“ O štai Džiuljeta džiaugėsi dėstytojų pastangomis, siekiant užtrinti gerą studentų savijautą: „Patiko tai, kad visi dėstytojai didesnį dėmesį skyrė tiesioginei diskusijai su studentais, ypač stengėsi pakalbinti kiekvieną apie jo savijautą tokiu neįprastu metu.“
Iš naujo atrastos technologijų galimybės
Studentai taip pat pastebėjo, kad susiklosčiusi situacija kai kuriuos dėstytojus paskatino iš naujo peržvelgti savo mokymo metodus. „Mokantis nuotoliniu būdu pastebėjau tai, jog daugelis vyresnių dėstytojų dėl susidariusios situacijos turėjo pakeisti senus mokymo būdus. Vykstant paskaitoms auditorijose, vyresni dėstytojai mažai naudodavosi šiuolaikinėmis technologijomis ir jų suteikiamais privalumais. Džiugu tai, kad perėjus prie nuotolinio mokymosi, tokie dėstytojai pagaliau pradėjo naudotis įvairiais internetinėje erdvėje esančiais įrankiais. Nustebino tai, jog prasidėjus mokymuisi nuotoliu, dėstytojai ne tik nepaliko studentų individualiai mokytis likusios studijų medžiagos, bet taip pat į paskaitas internetu pasikvietė ir svarbių studijuojamam dalykui svečių iš įvairių įmonių“, – įspūdžiais dalijosi Džiuljeta.
Tad nors kuriam laikui ir teko užmiršti tiesioginio kontakto ir gyvų diskusijų galimybę, šiuolaikinių technologijų dėka tiek studentai, tiek ir dėstytojai turėjo progą išmėginti kitokius mokymosi variantus bei pasisemti naujų patirčių.
