Paskutinį šią vasarą laisvadienį daugelis praleis braidydami po pievas ir skindami Žolinės puokštę. Joje tradiciškai sugula šiuo laikotarpiu žaliuojantys ir žydintys augalai, kaip ramunėlės, rūtos, kraujažolės ir kiti. Tačiau BENU vaistininkė Inga Norkienė įspėja, kad alergiški žmonės po žolynus braidyti turėtų atsargiai – kai kurie į Žolinės puokštę rišami augalai gali sukelti kontaktinį dermatitą. Tuo ne kartą įsitikino ir vilnietė Rugilė, per Žolinę vengianti bet kokio kontakto su pievų ir laukų gėlėmis.
„Vasarą vargiai mane pamatysite lakstančią po pievą ar pinančią vainikus. Sloga, čiauduliu, akių niežėjimu pasireiškiančią alerginę reakciją man sukelia žydinčių gėlių ir kitų augalų žiedadulkės, o tiesioginis kontaktas su augalais sukelia alerginę odos reakciją – bėrimą, paraudimą ir niežėjimą. Vasarą turiu gerti specialius vaistus, tačiau ir jie ne visada apsaugo nuo alerginės reakcijos. Todėl man geriau apskritai vengti laukų ir pievų, kur daug žydinčių žolių. Per Žolinę skinti puokštę galėčiau nebent po gero lietaus. Tačiau namuose išdžiūvusios puokštės laikyti jau negaliu – joje vis tiek išlieka žiedadulkės“, – pasakoja nuo vaikystės alergiją žolynams turinti mergina.
Stiprias alergines reakcijas jai sukelia žydintys medžiai, pienės, ypač smilgos. „Net prisilietimas prie smilgų sudirgina odą“, – prideda Rugilė.
Vaistiniai augalai ne visada į sveikatą
Alergiškiems žmonėms reikėtų vengti tokių šiuo metu žydinčių lauko gėlių kaip ramunėlės, kraujažolės, rykštenės, medetkos, taip pat rūtų, kurios jautresnę odą greitai nudegina – atsiranda pūslelės, gali pakisti odos pigmentacija. Stiprias odos alergines reakcijas – kontaktinį dermatitą – gali sukelti ir saulėgrąžos, nuodingoji gebenė, kiek vėliau pražystančios chrizantemos.
Į Žolinės puokštę tradiciškai gali būti rišamos ir derlių simbolizuojančios daržovės, tačiau alergiškiems žmonėms reikėtų vengti prisilietimo prie petražolių ir morkų lapų. Atsargiai reikėtų skinti ir pomidorų derlių – jų lapai taip pat gali sukelti odos bėrimą ir niežėjimą.
„Dauguma išvardintų augalų mums geriau pažįstami kaip vaistiniai augalai, naudingi mūsų sveikatai ir plačiai vartojami liaudies medicinoje. Daugeliui žmonių, tinkamai vartojami, jie iš tiesų nedaro jokios žalos. Tačiau šiuose augaluose yra gausu ir toksinų – alerginį kontaktinį dermatitą sukeliančių medžiagų. Todėl polinkį į alergiją turintiems ar itin jautrios odos savininkams geriau vengti tiesioginio kontakto su tokiais augalais“, – sako vaistininkė.
Kontaktinis dermatitas – gyvenimo kokybę pabloginanti liga
Augaluose esančios toksinės medžiagos dažniausiai sukelia vietinę odos reakciją – alerginį kontaktinį dermatitą. Tai uždegiminė odos reakcija į nuolatinį ar kartotinį kontaktą su alergenu.
„Kontaktinis dermatitas gali gerokai pabloginti žmogaus gyvenimo kokybę, kai kuriais atvejais net sutrikdyti darbingumą. Ryškiausiai pažeidžiamas tas odos plotas, kuris kontaktavo su alergenu. Dažniausiai skundžiamasi plaštakų, veido srities odos reakcija, pasireiškiančia bėrimu, paraudimu, niežuliu, patinimu ar net pūslelių atsiradimu“, – pagrindinius kontaktinio dermatito simptomus vardija I. Norkienė.
Pasak BENU vaistininkės, kontaktinis dermatitas gali būti alerginis arba iritacinis. Alerginis, arba lėtinis, kontaktinis dermatitas atsiranda odai liečiantis su dirginančiomis medžiagomis, kurios jau anksčiau buvo sukėlusios odos reakciją. Todėl augalams jautriems žmonės, skinant gėles, greičiausiai pasireikštų alerginis kontaktinis dermatitas. Jo simptomai lengvesnės formos, oda parausta mažiau, rečiau susidaro pūslelės.
„Iritacinis kontaktinis dermatitas sukelia stipresnes vietines odos reakcijas, kurios gali pasireikšti gausesnėmis pūslelėmis, stipresniu paraudimu, patinimu ir niežėjimu. Tiesioginį odos pažeidimą sukelia kontaktas su odą dirginančia medžiaga. Geriausias iritacinio kontaktinio dermatito pavyzdys – sauskelnių sukeltas dermatitas kūdikiams. Tai vietinė odos reakcija į nuolatinį dirginimą, tačiau ji nereiškia alergijos“, – pasakoja vaistininkė.
Be paraudimo, pūslelių ir niežulio, kontaktinis dermatitas gali pasireikšti ir kitais simptomais:
- Pigmentinės dėmės
- Šašai
- Odos patinimas
- Odos pleiskanojimas
- Odos šlapiavimas
- Odos „deginimo“ pojūtis
- Odos mazgeliai
- Odos dirginimas
- Odos įtrūkimai.
Kontaktinį dermatitą gali sukelti ir auskarai ar muilas
Augalai – tai tik vienas iš daugelio kontaktinio dermatito sukėlėjų. BENU vaistininkė vardija ir kitus dažnai pasitaikančius alergijos sukėlėjus:
- Įvairūs metalai: nikelis, chromas, kobaltas
- Kosmetikos priemonės su konservantais: muilas, dantų pasta, šampūnas, kvepalai, balzamai, tualetinis vanduo, valikliai
- Kvapiosios medžiagos buitinės chemijos priemonėse, žaisluose, avalynėje ir kt.
- Dezinfekuojamosios medžiagos: parabenai, formaldehidas
- Gumos alergenai: lateksas, gumos katalizatoriai, odos klijai, pesticidai, antikorozinės medžiagos
- Kai kurie vaistai: streptomicinas, bacitracinas, levomicetinas, furacilinas
„Žmonėms, kuriems sąlytis su minėtomis medžiagomis sukelia odos reakcijas, pirmiausiai reikėtų vengti bet kokio kontakto su alergenu. Todėl augalams alergiški žmonės neturėtų braidyti pievose, nikeliui alergiją turintys gyventojai turėtų vengti papuošalų iš šio metalo, o jeigu alergiją sukelia kvapiosios medžiagos, reikėtų rinktis bekvapes kosmetikos ir buitinės chemijos priemones“, – apie alerginio kontaktinio dermatito prevenciją pasakoja BENU vaistininkė I. Norkienė.
Susidūrus su alergine reakcija, reikia slopinti uždegimą ir niežulį, taip pat labai svarbu atkurti apsauginę odos funkciją. Dirgiklis stipriai pažeidžia viršutinį odos sluoksnį ir sutrikdo apsauginę-gynybinę odos funkciją. Epidermiui atkurti gali būti naudojami emolientai, drėkinamieji hidrogeliniai kremai ir tepalai. Alerginis kontaktinis dermatitas gali būti gydomas ir antihistamininiais vaistais ar antibiotikais. Juos gali paskirti tik gydytojas.
