2021 05 20
Vienintelio akcininko vardu, Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija pateikė lūkesčių raštą valstybės valdomai EPSO-G energijos perdavimo ir mainų grupei, kuriuo nustatė svarbiausias veiklos kryptis, principus ir prioritetus įgyvendinant Europos Sąjungos „Žaliojo kurso“ ir Lietuvos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje keliamus tikslus.
Rašte keliami trumpojo ir vidutinio laikotarpio tikslai bei ilgojo laikotarpio lūkesčių gairės. Tai pagrindas EPSO-G grupės ir ją sudarančių bendrovių veiklos strategijai iki 2030 m. bei rengiant metinius veiklos planus.
„Įgyvendinant perdavimo ir prekybos sistemų integraciją su Europa, ne tik stipriname šalies energetinį saugumą, bet ir klojame tvarų pamatą Lietuvos darnios energetikos ateičiai. Todėl grupė privalo užtikrinti, kad kertiniai sinchronizacijos projektai būtų įgyvendinti laiku. Grupė turi įgyvendinti priemones, užtikrinančias, kad nesaugioje Baltarusijos atominėje elektrinėje pagaminta elektra negalėtų patekti Lietuvos ir Europos Sąjungos rinką,“ – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Jis taip pat pabrėžė, jog įgyvendinant Europos Sąjungos „Žaliojo kurso“ iniciatyvas, EPSO-G valdymo bendrovė ir grupės įmonės turi veikti kaip energetikos kompetencijų centras, skatinantis ir įgalinantis energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumų plėtrą Lietuvoje.
Siekiant šių Lietuvos žmonėms ir verslui svarbių tikslų, EPSO-G grupė turi toliau kryptingai diegti aukščiausius gerosios valdysenos ir etikos standartus laikantis skaidrumo, efektyvumo, socialinės atsakomybės, atsakingos ir vertybėmis grįstos veiklos principų.
Galutiniai EPSO-G grupės savininkai yra mokesčių mokėtojai, todėl grupė privalo veikti efektyviai siekiant, jog monopolinių požymių turinčios paslaugos būtų teikiamos konkurencinga kaina. Grupės įmonės, veikdamos pagal socialinės atsakomybės principus, turi ne tik laikytis teisės aktų, tarptautinių normų ir etikos standartų, tačiau taip pat puoselėti pagarbą žmogui, visuomenei ir gamtai.
Lietuvos energetinės nepriklausomybės užtikrinimas
Lūkesčių rašte nurodoma, kad EPSO-G grupė turi užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos nepriklausomybę ir jos integraciją į kontinentinės Europos tinklus ir aktyviai ieškoti sprendimų, maksimaliai gerinančių Lietuvos elektros energetikos sistemos saugumą ir savarankiškumą iki sinchronizacijos projekto visiško įgyvendinimo.
EPSO-G grupei keliamas tikslas jau šiais metais užbaigti jungties su Lenkija „LitPol Link“ išplėtimo projektą bei atlikti Lietuvos elektros energetikos sistemos avarinio darbo su Lenkijos elektros energetikos sistema sinchroniniu režimu bandymą, ruošiantis trijų Baltijos šalių elektros energetikos sistemų izoliuoto darbo bandymui 2023 metais.
Laiške akcentuojama, kad EPSO-G grupė turi rodyti lyderystę siūlydama konkrečius sprendinius ir įgyvendindama priemones, užtikrinančias Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo įgyvendinimą.
Gamtinių dujų sektoriuje keliamas tikslas – šiemet užbaigti įgyvendinti dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos projektą (GIPL), integruosiantį Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas į bendrą Europos rinką aktyviai siekiant, kad pradėsianti veikti jungtis didintų Lietuvos ekonomikos konkurencingumą ir neštų ekonominę grąžą šalies gyventojams ir verslui.
Vykdant šiuos projektus svarbu užtikrinti aukštą energijos perdavimo patikimumą tinklų naudotojams ir vartotojams palygintiną su geraisiais ES rinkos pavyzdžiais.
Energetikos ir energetikos tinklų transformacija
Užtikrinant šalies energetinį saugumą ir integraciją su Europa, EPSO-G grupei keliamas tikslas aktyviai ruoštis tinklų transformacijai ir reikalingiems pokyčiams įgyvendinant ES „Žaliojo kurso“ iniciatyvas ir šiame kontekste pristatytų energetikos sistemų integracijos, Vandenilio bei Jūrinio vėjo strategijų įgyvendinimui.
EPSO-G grupei keliama užduotis – pasirengti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumų plėtrai Lietuvoje ir gaminamos elektros energijos srautų valdymui, organizuoti reikiamus parengiamuosius darbus siekiant Lietuvoje išvystyti jūrinio vėjo projektą (700 MW) bei bendradarbiaujant su Baltijos jūros regiono šalimis išnagrinėti ir iki metų pabaigos pateikti pasiūlymus dėl tolimesnės jūrinio vėjo plėtros perspektyvos.
Siekiant išnaudoti vandenilio galimybes, būtina sutelkti tiek investicinę ir teisinę aplinką, tiek rinkos galimybes, tiek mokslinį potencialą, sukuriant Lietuvos vandenilio sektoriaus ekosistemą. Šioje srityje itin svarbus EPSO-G grupės vaidmuo vystant, pritaikant ir integruojant biometano bei vandenilio mišinio technologijas transportavimui esam dujų perdavimo sistema. Ilguoju laikotarpiu tai leis padidinti lankstumą elektros sistemoje.
Taip pat, EPSO-G grupė turi prisidėti prie bendruomeninės energetikos vystymo Lietuvoje, toliau aktyviai dalyvauti įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo tikslus, savo kasdieninėje veikloje diegti atsakingą požiūrį į energijos vartojimo efektyvumo didinimą bei užtikrinti rinkai ir jos dalyviams aktualių ir vertę kuriančių grupės įmonių duomenų atvėrimą.
EPSO-G valdymo bendrovė turi užtikrinti nuoseklią ir tvarią grupės nereguliuojamų veiklų plėtrą bei pozicijų užsienio rinkose stiprinimą, kuriant grąžą generuojančius produktus ir vystant esamas bei naujas veiklas.
Nauda akcininkams
EPSO-G grupės vidutinė nuosavo kapitalo grąža turi būti ne mažesnė nei Vyriausybės nustatytas rodiklis, o nuosavybės grąža būtų ne mažesnė nei vakarų ES šalių vidurkis
Vidutinio laikotarpio perspektyvoje EPSO-G grupei keliamas tikslas – koncentruotis į strateginių energetikos projektų įgyvendinimą ir jų finansavimą, o ilguoju laikotarpiu – įgyvendinus 2030 strategiją – planuoti ne mažiau kaip 20 mln. Eur metinių dividendų.
Su lūkesčių laišku susipažinti galima čia.
