Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Apie Daktaro Kripštuko vietą Kaune

  • 2017-05-03
  • Kaunieciams.lt
  • Kultūra, Miestas, Žmonių istorijos

Pokalbis su rašytoju Kaziu Almenu.

2008 m. Kauno plėtros forumas ir mokslininkai, rašytojai Kazys Almenas bei Kostas Ostrauskas iškėlė idėją mieste įamžinti 1948 m. pirmąkart išleistą Juliaus Kaupo pasakų knygą ,,Daktaras Kripštukas pragare“.

Buvo iškelta žaismingos skulptūros Rotušės aikštėje idėja ir organizuotas piešinių konkursas moksleiviams J. Kaupo pasakų motyvais. Taip pat, kuriam laikui, pasakų personažai buvo atgimę Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklyje pagal Kęstučio Navako pjesę ,,Daktaras Kripštukas ir kiti“. Daktaras Kripštukas žaismingai pristatomas ir Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinyje Vaikų literatūros muziejuje (reportažą iš šio muziejaus galite rasti čia, – red. past.).

Šiandien Kauno istorijos draugija, padedama Valdo Adamkaus Bibliotekos-muziejaus, ragina vėl prisiminti paslaptingąją pasakų knygą apie Kauną. Neseniai baigėsi moksleivių piešinių konkursas, kurio prizininkai paaiškės antroje gegužės antroje.

Ateityje numatoma ir daugiau veiklų, kurios supažindins kauniečius su šia knyga ir jos personažais. Kauno istorijos draugija pakalbino Juliaus Kaupo bendražygį rašytoją Kazį Almeną, kuris sutiko pasidalinti savo prisiminimais apie šios knygos autorių, siekius įamžinti Daktaro Kripštuko personažus Kaune ir jos vietą šiandieniniame gyvenime. Mielai dalinamės šiuo interviu, kurio autorius – Gediminas Kasparavičius.

Pirmojo knygos leidimo viršelis

G. K. Papasakokite, kaip 2008 m. gimė idėja įamžinti pasakų knygą ,,Daktaras Kripštukas pragare“?

K. A. Tiesiog natūraliai, kai aš augau ir jaunas buvau, palyginus dar (šypsosi), ir Kaupas buvo gyvas… Labai kompaktiška buvo vadinamųjų dipukų ( red. perkeltųjų asmenų) visuomenė JAV. Mano tėvų kartos politiniai pabėgėliai Amerikoje sukūrė stebėtinai sėkmingą ,,mažą Lietuvėlę“, kurioje buvo viskas: opera, dainų šventės, rašytojai, prozininkai, tame tarpe ir pasakų knyga apie Kauną. Ir ji buvo tik viena – Juliaus Kaupo.

Visi, kurie domėjosi tokiais dalykais ją turėjo, ir mes žinojome, kas parašė pasakų knygą apie Kauną. Atrodė, tikrai, štai, Kaunas… tas mūsų tėvų miestas su tradicijomis ir su savo pasakom. Apie tas pasakas buvo labai mažai žinoma ir buvo stengiamasi tą žinojimą praplėsti. Prabėgus daug metų Prabėgus daug metų su dar keliais bendraminčiais bei Kostu Ostrausku, kuris buvo geras Juliaus Kaupo draugas.

G. K. Jeigu vieną dieną Kaune būtų pastatyta skulptūra vienam iš knygos personažų, kokią ją įsivaizduojate?

K.Z. Apie skulptūrą esu pagalvojęs. Deja, tokio unikalaus įvaizdžio dabartinio Kauno bendruomenė neturi. Pirmasis Daktaro Kripštuko knygos leidimas, kurią mes turėjom Amerikoje buvo labai patraukliai iliustruota. Ir dabar, kai pagalvoju, aš matau vieną tokią skulptūrinę grupę, kuri net ir be didelio įvaizdžio būtų praeinantiems ir patiems kauniečiams labai įdomi ir rištųsi su ta praeitimi, kurioje tos pasakos gimė.

Tai yra pasaka apie velnią juodadegį, kuris blogais keliais nuėjo. Jis patenka į Kauno bohemą, pas smuklininkus, pradeda gerti, lošti kortomis ir policininkai jį persekioja, tą vargšą velniuką (šypsosi). Jisai, man atrodo, galėtų turėti visą eilę tradicinių lietuvių mitologijai būdingų akcentų. Toks lietuviškasis velnias, kaip kad Kazys Boruta aprašė Baltaragio malūne, kuris nėra kažkoks didis kenkėjas. Jis yra toks nevykėlis blogietis, jei pavyktų sušaržuoti, įsivaizduočiau, kaip tų laikų stambus policininkas už pakarpos vedasi tokį velniuką. Būtų tikrai tokia smagi skulptūra, kur atėjęs žmogus norėtų paklausti: kas čia darosi? O jei, pavyzdžiui, pastatytum tiktai vieną daktarą Kripštuką, greičiausiai pavyktų padaryti tiktai nebylią skulptūrą, bet iš to kažin, ar pavyktų sudominti miestiečius? Bet, jei padarytum velniuko skulptūrą su policininku, kuris tempia jį ir dar vilki tų laikų uniformą, taip susirištum su smetoniniais laikais.

Kauno istorijos draugijos sukurtas skulptūros projektas, siūlytas konkursui „Kauno akcentai“

G. K. Švedijos sostinės Stokholmo vienas iš simbolių yra Astridos Lindgren sukurtas pasakos personažas Karlsonas. Ar galėtų ateityje vienu iš miesto simboliu tapti knygos ,,Daktaras Kripštukas pragare“ personažas?

K. A. Į šitą klausimą atsakyti aš negaliu, nes nesu pranašas. Aišku, tai būtų puiku, nes ryšys su mitologija, praeitimi vietovei yra labai naudingas. Padaro ją įdomesne, prideda tokios dimensijos. Taip, kad tai būtų labai gražu, bet ar tai įvyks?

G. K. Minėjote, kad teko bendrauti su pačiu šiuos knygos autoriumi Juliumi Kaupu. Gal apie jį šiek tiek galėtumėt papasakoti? Kokie žmonės jį supo Amerikoje?

K. A. Apie tai būtų galima daug pasakoti. Kai buvau jaunesnis, jūsų amžiaus, tai ta lietuviška visuomenė, vadinamieji dipukai, buvo koncentruota nemaža dalim Čikagoje, Market park. Joje buvo keletas kartų: buvo mūsų tėvai, kurie išvažiavo būdami savo profesijų aukštumoje, jie labai stengėsi atstovauti Lietuvai. Siekė išlaikyti Lietuvos kultūrą, kad ją būtų galima perduoti atgimstančiai Lietuvai. Jie patyrė pirmojo bolševikmečio, paskui nacių laikų žiaurumus, ir ta Lietuvos ateitis (Stalino laikų) atrodė labai tamsiai. Jie jautė stiprią pareigą išlaikyti aukštąją lietuvišką kultūrą, kuri jau buvo sukurta ir reikėjo ją papildyti.

Julius Kaupas ir daugelis kitų buvo jau kita karta. Jis buvo vyresnis už mane, bet jaunesnis už mano tėvus. Katiliškis, Ostrauskas, Nagys, devyniolikos ar dvidešimt kelių metų amžiaus jaunimas buvo perversmo karta. Tai karo ir pokario patirčių atvejis, kuomet jauni vyrai ir moterys atsidūrė pabėgėlių stovyklose. Tai buvo savotiškas jausmas. Žvelgiant iš tam tikro taško manytum, kad esi labai varganas, be ateities, pabėgėlis. Bet kartu tas jausmas tą grupę labai išlaisvino. Pirmiausią kūrybine prasme tiek Vokietijoje, tiek Prancūzijoje. Atsivėrė buvusi prieškarinė Europos civilizacija, nors ir apgriuvusi po karo, bet tai nesutrukdė jiems tapti tokia kūrybinga karta. Ir Kaupas jų tarpe labai gerai įtiko, nors jis ir nebuvo toks žodžio meistras kaip Katiliškis, bet jis buvo toks savotiškas keistuolis. Daktaras, bet visiškai tokio, kaip čia pasakius, laisvo žmogaus persona.

Buvo smagi kompanija, man pasisekė, kad kaip jaunas žmogus buvau ten priimtas į jų tarpą. Nors tarp ten būdavo kartais ir trinčių, kaip kad būna ypatingai tarp poetų, ten poetai buvo tokie gana aršūs. Pavyzdžiui, Aistis ir Mackus, kurie susiginčydavo kaip reikiant, bet tam tikrose proto ribose. O Kaupas buvo toks tikrai malonus žmogus ir patentuotas keistuolis. Buvo labai didelis šokas, kai jis mirė.


Julius Kaupas su žmona Dalia Galaunyte-Kaupiene. Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo nuotr.


Julius Kaupas su sūnumi Algiu. Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo nuotr.

G. K. Gal teko paties Juliaus Kaupo paklausinėti apie personažus, kaip jie gimė knygoje?

K. A. Žinai, ten buvo kitokie santykiai tarp mūsų. Nebuvo to santykio, kad aš va, skaitytojas, ar kritikas. Pirmiausia aš buvau, nors ir ne visai balta varna, bet šiek tiek. Aš visą gyvenimą toksai ir likau. Mano centras gyvenimo yra mokslas, inžinerija, buvau, kaip sakant, griežtųjų mokslų atstovas, bet patekau į tą, tokių liberalių, menininkų, dailininkų, poetų grupę. Už tai, kad parašiau keletą novelių. Nors, atvirai kalbant, pagrindinė priežastis buvo ta, kad aš buvau Katiliškių kaimynas. Taigi buvau dalis tos grupės, bet tokių santykių, kad kaip tu sakai, kad čia mes atsisėsime ir kalbėsime apie knygą – nebuvo. Buvo priimta ši knyga, jog ji yra gera, ir taškas (juokiasi).

G. K. Kokią reikšmę šita knyga turėjo išeiviams? Ar ji buvo populiari jų tarpe?

K. A. Tikrai populiari. Nes ji sukurstė tikrą nostalgiją. Ji yra unikali. Esmė čia tame, kad štai Kaunas, Kaunas turi savo pasakas.

G. K. Ir turbūt vienintelis miestas Lietuvoje?

K. A. Man atrodo, kad taip, bent jau tokias, kurios būtų taip tampriai susijusios su gatvėmis, su pastatais, su tų laikų tokia atmosfera.

G. K. Kaip galvojate, kokią reikšmę galėtų vaidinti ši knyga dabartiniams skaitytojams?

K. A. Man 82 metai. Ir tikrai nuoširdžiai sakau, aš visiškai suprantu, kad jau šitų laikų, jo skonio, jūsų kartos, ir vyresnių, ir jaunesnių jau aš nebesuvokiu. Pavyzdžiui, kai žiūriu televiziją arba skaitau Lietuvos laikraščius, galima sakyti, kad 95 procentai, to kas pateikiama, man nebeįdomu ir neatitinka mano kriterijų. Nebėra per daug stebėtina, keičiasi laikai.

Tarp kitko, ta Lietuvos kultūra to metu Amerikos kultūros kontekste buvo unikali. Ir galiu atsakyti, kodėl. Tuo metu Amerikos kultūra buvo kur kas toliau pažengusi populizmo, niveliacijos, atvirai kalbant žemesnio lygio link. Ji buvo ne visai tokia primityvi, kaip dabar, dar buvo šiek tiek aukštesnio lygio, bet jau pakankamai primityvi. Nes kuo apeliuoji į didesnį skaičių žmonių, lygis žemėja. Ir mes pradžioje, ypatingai mano ta grupė su kuria aš bendravau, nebuvom susidūrę ir neturėjom sąlyčio su Amerikos aukštąja kultūra. Su ja aš tik paskui susidūriau, kai dirbau universitetuose. Amerikoje yra labai didelis atskyrimas nuo tos vadinamos aukštesnės kultūros ir tos būtent holivudiškos televizijos ir pop culture. Ir štai mes susidūrėm su ta pop culture ir buvo aišku, kad lietuviška kultūra buvo kur kas aukštesniam lygyje. Gal keistai skamba, bet tikrai taip buvo, ta lietuviškoji kultūra ir jos lygis, kuriame operavo lietuvių visuomenė buvo kur kas aukštesnė negu Amerikos kultūra.

Dabar Lietuvoje yra didelis progresas, didelė pažanga mūsų kultūroje, bet ji kartu ir visiškai susiniveliavo. Pasiekėm tą lygį, kuriame džiaugiamės Eurovizija. Pavyzdžiui, Eurovizija, tai grupei lietuvių apie kurią aš kalbu būtų buvusi pašaipos objektas. Tiek tie dainininkai, tas stilius, visi reiškia ir Kaupas, ir Katiliškis, ir Mackus, ir Kavolis būtų žiūrėję į tai pašaipiai. O šiandien Lietuvoje, žinoma, aš nekalbu, apie jus yra ir ta aukštoji kultūra, bet bendruomenė į tai žiūri pagarbiai.



G. K. Gal galite ką palinkėti skaitytojams kauniečiams, kurie skaitė ar dar tik skaitys šią pasakų knygą?

K. A. Palinkėti visada galima. Man atrodo, tikrai būtų gražu, jei pavyktų sukurti kokį pasakos akcentą mieste. Tas mano patarimas dėl skulptūros, aš manau, apie jį reikia bent pasvarstyti. Nes čia ne šiaip koks svetimas pasakos personažas. Čia yra atvejis, kur įvaizdis jau yra, tik jį reikia įlieti į miestą. Jį reikia sukurti tokį, kad jis būtų pakankamai įdomus savaime, kad kiltų klausimas praeiviui: „Ei, kas čia yra? Kame reikalas?“. Gal yra ir kitų galimybių, tokių kurių aš ne paminėjau. Tad palinkėčiau, kad Kaune atsirastų žaisminga skulptūra su vienu ar keliais pasakos personažais.

Šaltinis: pilnas.kaunas.lt

loader
KAUNIEČIAMS.LT NAUJIENLAIŠKIS

Svarbiausios naujienos tiesiai į jūsų el. paštą

Aktualiausios naujienos, renginiai ir svarbiausi įvykiai – vienoje vietoje.

Daugiau naujienų:

Kauno rajono mokinių maitinimo patirtis sudomino Čekijos partnerius

Kauno rajono mokinių maitinimo patirtis sudomino Čekijos partnerius

Vasaros skonis: lenkiški mėsos kukuliai kreminiame krapų padaže

Kodėl matcha tapo populiari alternatyva kavai?

Liepos 30-osios orai Kaune: po migloto ryto laukia giedra ir šilta diena

Istorinio Kurhauzo atgimimas

Kauno policija ieško šių moterų

Kauno rajonas skaitmenizuojamas

Rusijos raketa Kryvyi Riho mieste nužudė 6 žmones

Liepos 30-osios horoskopas: trims ženklams žvaigždės siunčia svarbų perspėjimą

Lietuvos ir Kinijos santykiai – kokie jie yra iš tikrųjų?

Pokalbis apie seniausią profesionalų dramos teatrą Lietuvoje

Tolimas ledynas kelia grėsmę Lietuvos pajūriui: kas laukia Klaipėdos?

Saugumas vandenyje – atsakomybė, galinti išgelbėti gyvybę

Puikus Vilniaus rajono sporto centro bėgikų pasirodymas Lietuvos lengvosios atletikos čempionate

Jubiliejinis X Kretingos senosios muzikos festivalis prasideda!

Istorinio Kurhauzo atgimimas: duris atvers jau šį rudenį

Pažinkime Kauno modernizmą (video)

KAM siūlo naują karinių kontrmobilumo priemonių įgyvendinimo planą

Gong bao vištiena – greiti ir gardūs pietūs iš Sičuano

Interneto sukčiai išvogė 51,4 tūkst. eurų

Liepos 29-osios orai Kaune: debesuota, bet be lietaus

Liepos 29-osios horoskopas: vienam ženklui teks priimti lemtingą sprendimą

Nuo sekmadienio – nauja ES taisyklė: privaloma žymėti DI sukurtą turinį

Projektams Kauno apskrityje – beveik 63 mln. eurų

Kaune trūksta modernių biurų?

Vyšnių šaldymas: trys auksinės taisyklės, kad uogos žiemą būtų lyg ką tik skintos

Policija aiškinasi: kas nori girtauti dykai?

Biržų miesto šventės 2026 „BIRŽAI – SOSTINĖ MANO“ renginių programa

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone liepos 27 – rugpjūčio 2 d.

Trumpas vasaros receptukas: be „žaliojo kurso” skaniau

Buvusio LSMU Kauno ligoninės komplekso miesto centre laukia pokyčiai: ruošiamasi aukcionui

Minint Lietuvos radijo šimtmetį, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) visai Lietuvai padovanojo ypatingą dovaną – nemokamą skaitmeninį orientacinį žaidimą „Ryšio 100-metis“

Gaivus graikiško jogurto ir figų pyragas be kepimo

Kodėl vieni atostogose lieknėja, o kiti storėja?

Emigrantai grįžta?

Lietuvos penkiakovininkai pasaulio čempionato finaluose Kaune

Liepos 28-osios orų prognozė Kaune: giedrą rytą keis debesuota diena

Liepos 28-osios horoskopas: žvaigždės perspėja du ženklus

Mėlynai baltų sudėtyje – du naujokai iš Brazilijos

Lauko durų gamyba: nuo ko priklauso kokybė ir ilgaamžiškumas?

Pamirškite tirštiklius: senovinis uogienės virimo būdas, kurį privalo žinoti kiekvienas

DHL perka „Venipak“ 

Veryga apie opozicijos ir LSDP kreipimusis į KT: labiau panašu į politinę kovą

Sostinė ruošiasi audrai

Kazlų Rūda plėtoja poilsio be socialinių tinklų idėją: dėžutės telefonams jau pirtyse, kavinėje, šeimos ūkyje

Kažkas Kaune važiuoja svetimu dviračiu

Ką aplankyti per nemokamą sekmadienį?

M. Daukšos viešosios bibliotekos kiemelyje – dainuojamosios poezijos festivalis „Ant Nevėžio kranto 2026“

Kauno „Žalgiriui“ už fantastišką sezoną – papildomas milijonas eurų

Svarbus žingsnis laivų šliuzo per Kauno HE statyboms: atliktas poveikio aplinkai vertinimas

Klasikinė itališka bruschetta su pomidorais ir bazilikais

UNESCO pagyrė Kauno pažangą

Ypatingas šou Rumšiškėse

Automobilį pirkti ar nuomotis? 

Liepos 27-osios orai Kaune: numatomas lietus ir gūsingas vėjas

Vilniuje ir Kaune rasti dviejų vyrų kūnai

Kauno aviacijos šventėje pilotų sukurtas įspūdingas reginys

JK premjeras priims Zelenskį, demonstruodamas paramą Ukrainai

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Kauno rajone gesintas automobilis ir motociklas

Liepos 27-osios horoskopas: vienam ženklui – lemtingų pokyčių metas

Sinkevičius: jei Skvernelį išteisintų, jis pats turėtų atsakyti į klausimą, ar mato save politikoje

Zelenskis pasmerkė Rusijos smūgius prieš civilius 

Veterinarijos farmacijos asociacija vykdė neteisėtą lobistinę veiklą?

Partizanų ryšininkė Ona minėjo garbingą jubiliejų

Kaip sukurti idealią tvarką namuose: genialus triukas su stiklainiais, kurį privalo žinoti kiekvienas

Vilijampolės tilto statybos užtruks

Pergalė „Drakonų“ valčių lenktynėse

Kurtinaitis lieka treneriu

Liepos 26-osios orai Kaune: laukia šilta ir saulėta vasaros diena

Mykolas Alekna: forma puiki

Jūžintuose bus palaidota 15 partizanų ir sovietų genocido aukų

Šlienavoje užbaigtas stovyklų ciklas „Vasara su oranžiniu kamuoliu“

Liepos 26-osios horoskopas: perspėjimas dviem Zodiako ženklams

Varžosi Lietuvos lengvosios atletikos meistrai

Žmogus nusiperka brangų perlą 

Kauniečiai, ar žinote? Nugaros skausmo priežastis – ne čiužinys, o lovos aukštis

Demokratai patvirtino 13 kandidatų į merus, naują partijos vadovybę

Kaune vyks Aviacijos šventė, sugrįš legendiniai „Oro banditai“

Liepos 25-osios orai Kaune: numatoma debesuota, bet sausa diena

Liepos 25-osios horoskopas: vienam ženklui – neįtikėtina sėkmė

Vitalijus Balkus: Apie žiauriai kreivą pilietiškumą

Konservatoriai nusprendė kas gali mesti pirštinę Matijošaičiui

Audros Kaune: ar jūsų kiemo medis gali tapti pavojingu žaibolaidžiu?

Viena diena prie Neries – daugybė nuotykių: ką su vaikais veikti Upės festivalyje?

Policija ieško galimo plėšiko

Nausėda vetavo Švietimo įstatymo pataisas

Kauno klinikose įdiegta pirmoji Baltijos šalyse „da Vinci“ sistema

Aštuonios savivaldybės vieningai sutarė kurti kultūros kelių ateitį

Kauno klinikose studentui Rokui sugrąžintas regėjimas

Kuriančios savivaldybės

Vilniuje naujų darželių spurtas: Šnipiškėse tuoj užvirs statybos, Jeruzalės darželiui ieškomas rangovas, Pašilaičių – gautas statybos leidimas

Įspūdinga Lietuvos folkloro ir šokio kelionė per Europą: kai šoka širdys ir skamba Adrijos bangos!

ATRASKITE PASLAPTINGĄ NAKTINIŲ DRUGIŲ PASAULĮ

Vietnamietiška grilinta kiauliena su makaronais (Bún chả)

Liepos 24-osios orai Kaune: rytą rūkas, dieną debesuota ir sausa

Marynos Pugachovos tapybos darbų paroda „Lietuvos dvasia”

Liepos 24-osios horoskopas: trims ženklams – lemtingi pokyčiai

Katelynas kovoje su bastūnais turi atsargauti

ES skyrė „Google“ 1 mlrd. dolerių baudą

Apie traukinius, LTG ir įspūdžius bei Auštrevičių

Kauno rajono mokinių maitinimo patirtis sudomino Čekijos partnerius

2026-07-30

Kauno rajono mokinių maitinimo patirtis sudomino Čekijos partnerius

2026-07-30

Vasaros skonis: lenkiški mėsos kukuliai kreminiame krapų padaže

2026-07-30

Kodėl matcha tapo populiari alternatyva kavai?

2026-07-30

Liepos 30-osios orai Kaune: po migloto ryto laukia giedra ir šilta diena

2026-07-30

Istorinio Kurhauzo atgimimas

2026-07-30

Kauno policija ieško šių moterų

2026-07-30

Kauno rajonas skaitmenizuojamas

2026-07-30

Rusijos raketa Kryvyi Riho mieste nužudė 6 žmones

2026-07-30

Liepos 30-osios horoskopas: trims ženklams žvaigždės siunčia svarbų perspėjimą

2026-07-30

Lietuvos ir Kinijos santykiai – kokie jie yra iš tikrųjų?

2026-07-29

Pokalbis apie seniausią profesionalų dramos teatrą Lietuvoje

2026-07-29

Tolimas ledynas kelia grėsmę Lietuvos pajūriui: kas laukia Klaipėdos?

2026-07-29

Saugumas vandenyje – atsakomybė, galinti išgelbėti gyvybę

2026-07-29

Puikus Vilniaus rajono sporto centro bėgikų pasirodymas Lietuvos lengvosios atletikos čempionate

2026-07-29

Jubiliejinis X Kretingos senosios muzikos festivalis prasideda!

2026-07-29

Istorinio Kurhauzo atgimimas: duris atvers jau šį rudenį

2026-07-29

Pažinkime Kauno modernizmą (video)

2026-07-29

KAM siūlo naują karinių kontrmobilumo priemonių įgyvendinimo planą

2026-07-29

Gong bao vištiena – greiti ir gardūs pietūs iš Sičuano

2026-07-29

Interneto sukčiai išvogė 51,4 tūkst. eurų

2026-07-29

Liepos 29-osios orai Kaune: debesuota, bet be lietaus

2026-07-29

Liepos 29-osios horoskopas: vienam ženklui teks priimti lemtingą sprendimą

2026-07-29

Nuo sekmadienio – nauja ES taisyklė: privaloma žymėti DI sukurtą turinį

2026-07-28

Projektams Kauno apskrityje – beveik 63 mln. eurų

2026-07-28

Kaune trūksta modernių biurų?

2026-07-28

Vyšnių šaldymas: trys auksinės taisyklės, kad uogos žiemą būtų lyg ką tik skintos

2026-07-28

Policija aiškinasi: kas nori girtauti dykai?

2026-07-28

Biržų miesto šventės 2026 „BIRŽAI – SOSTINĖ MANO“ renginių programa

2026-07-28

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone liepos 27 – rugpjūčio 2 d.

2026-07-28

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos