Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Traški plutelė be lašo aliejaus

  • 2026-04-03
  • kaunieciams.lt
  • Maistas, Naujienos, Visuomenė ir gyvenimas

Traški plutelė, minkštas vidus ir vos keli mygtukų paspaudimai – būtent tokį rezultatą žada karšto oro gruzdintuvės. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo beveik kaip kulinarinis triukas – maistas tampa traškus tarsi keptas aliejuje, nors pats aliejus čia visai nenaudojamas. Tad kas iš tikrųjų vyksta šio nedidelio prietaiso viduje ir kodėl jis taip greitai užkariavo virtuves visame pasaulyje?

Spartus karšto oro gruzdintuvių populiarėjimas dažniausiai siejamas su pandemijos laikotarpiu, kai žmonės daugiau laiko praleido namuose ir dažniau gamino. Prie šios tendencijos prisidėjo ir socialinių tinklų įtaka – juose aktyviai dalijamasi receptais bei paprastais įvairių patiekalų paruošimo būdais, pritaikytais būtent šiam prietaisui.

Ne mažiau svarbūs ir praktiniai šio įrenginio privalumai. Karšto oro gruzdintuvės leidžia maistą gaminti efektyviau ir patogiau, o neretai – ir palankiau sveikatai, nes naudojama mažiau riebalų. Dėl šių savybių jos tapo patraukliu pasirinkimu ieškantiems greitų ir paprastų sprendimų kasdienėje virtuvėje.

KTU mokslininkas Benas Gabrielis Urbonavičius
KTU mokslininkas Benas Gabrielis Urbonavičius

Šio prietaiso populiarumas ypač išryškėjo Europos šalyse. Prancūzijos leidinys „Le Monde“ skelbė, kad 2024 m. karšto oro gruzdintuvės čia tapo vienu sparčiausiai augusių buitinių prekių segmentų: pardavimų vertė per metus padidėjo 140 proc., buvo parduota daugiau nei 2,6 mln. vienetų, o prietaisas jau buvo 27 proc. namų ūkių.

Panašios tendencijos fiksuojamos ir Jungtinėje Karalystėje. „Leatherhead Food Research“ atlikta apklausa parodė, kad vartotojai šį prietaisą dažniausiai renkasi dėl mažesnių eksploatavimo sąnaudų ir greitesnio maisto paruošimo: 67 proc. respondentų nurodė, jog karšto oro gruzdintuvė sunaudoja mažiau energijos, o 46 proc. – kad su ja maistas paruošiamas greičiau.

Ištakos – keptos bulvytės

Karšto oro gruzdintuvė veikia tais pačiais trimis pagrindiniais šilumos perdavimo būdais kaip ir orkaitė: konvekcija (kai šiluma maistui perduodama judančiu oru), spinduliuote (infraraudonaisiais spinduliais nuo kaitinimo elemento) ir laidumu (per kontaktą su krepšiu ar padėklu). Vis dėlto šių būdų santykis skiriasi – dėl intensyvios oro cirkuliacijos čia vyrauja konvekcija.

Būtent stiprus oro srautas lemia, kad maistas dažniausiai iškepa greičiau: karštas oras nuolat cirkuliuoja nuo kaitinimo elemento link maisto. Tam įtakos turi ir santykinai nedidelis kaitinamas tūris – prietaisas greitai pasiekia darbinę temperatūrą, todėl dažnai neprireikia išankstinio įkaitinimo.

Prie efektyvumo prisideda ir konstrukciniai sprendimai. Daugumoje karšto oro gruzdintuvių naudojamos grotelės vietoje įprasto skardinio indo arba kartu su juo, todėl oras gali lengviau cirkuliuoti aplink maisto gabalėlius ir juos tolygiau iškepti.

Maisto traškumas ir apskrudimas daugiausia susijęs su vadinamąja Mailardo reakcija. Ji vyksta maždaug 140–165 °C temperatūroje, kai cukrūs reaguoja su aminorūgštimis ir susidaro būdinga ruda plutelė, pavyzdžiui, ant duonos, mėsos ar keptų bulvyčių paviršiaus. Jei ši temperatūra nepasiekiama, reakcija nevyksta – todėl, pavyzdžiui, mikrobangų krosnelėje pašildyta pica dažnai būna prastesnio skonio.

Neatsitiktinai būtent keptos bulvytės siejamos su šio prietaiso atsiradimu ir pavadinimu. Kepant bulvytes jų paviršius greitai įkaista ir išdžiūsta, o vidus lieka minkštas – todėl galutinis rezultatas savo tekstūra ir skoniu gali būti panašus į aliejuje virtas bulvytes.

Bulvyčių kepimas, taikant skirtingus technologinius sprendimus, yra ir aktyvi maisto mokslininkų tyrimų sritis. Naujausi tyrimai rodo, kad tinkamai parinkus kepimo laiką ir temperatūrą karšto oro gruzdintuvėje galima pasiekti rezultatą, artimą kepimui aliejuje.

Asociatyvi nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka

Vis dėlto praktikoje, ruošiant maistą namuose, dažnai prireikia šiek tiek eksperimentuoti, kol pavyksta pasiekti norimą rezultatą – kaip ir naudojant kitus maisto gaminimo būdus ar virtuvės įrangą.

Kepimo aliejuje pabaiga?

Daugelis tyrimų, susijusių su energijos suvartojimu (įskaitant ir mano asmeninius bandymus), rodo, kad elektros energijos sąnaudos vidutiniškai sumažėja maždaug 1,5 karto. Kepant nepilnai užpildytoje gruzdintuvėje, pavyzdžiui, ruošiant vieną porciją, energijos sutaupymas, palyginti su orkaite, gali siekti ir dvigubą.

Ši tendencija pastebima ne tik buityje. Maisto technologijų srityje vis aktyviau ieškoma būdų, kaip karšto oro gruzdintuves pritaikyti pramonėje vietoje tradicinio kepimo aliejuje. Toks sprendimas leistų ne tik sumažinti ar visai atsisakyti aliejaus, bet ir efektyviau naudoti energiją.

Sveikatos aspektas taip pat dažnai minimas kaip vienas svarbesnių šio prietaiso privalumų. Ruošiant maistą karšto oro gruzdintuvėje paprastai nereikia papildomo aliejaus ar sviesto, kaip kepant keptuvėje ar net orkaitėje. Daugeliu atvejų riebalai naudojami tik kaip technologinis priedas, o ne skoninėms savybėms pagerinti.

Asociatyvi nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka

Vis dėlto viešojoje erdvėje pasitaiko ir abejonių. Kartais teigiama, kad karšto oro gruzdintuvėje ruoštas maistas gali būti pavojingas sveikatai, tačiau tokie vertinimai neturi pagrįsto mokslinio pagrindo. Iš esmės maistas čia ruošiamas tuo pačiu principu kaip orkaitėje, todėl ir jo poveikis sveikatai nesiskiria nuo įprastai termiškai apdoroto maisto.

Kita vertus, aukšta kepimo temperatūra turi ir tam tikrų pasekmių. Kai kuriais atvejais gali sumažėti naudingųjų medžiagų kiekis – pavyzdžiui, kepant riebias žuvis mažėja jose esančių omega-3 riebalų rūgščių.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tam tikras praktines ribas. Patiekalai, kurių paviršius prieš kepimą yra drėgnas, pavyzdžiui, tešloje apvoliota vištiena, gruzdintuvėje gali kepti netolygiai – jų vidus kartais lieka neiškepęs arba nepasiekia saugios temperatūros. Tokiais atvejais būtina atidžiau parinkti kepimo laiką ir (ar) temperatūrą, kad maistas būtų tinkamai termiškai apdorotas.

Mažiau pastangų virtuvėje

Iš pirmo žvilgsnio karšto oro gruzdintuvės gali atrodyti kaip naujovė, tačiau iš tiesų jos remiasi seniai žinomu konvekcinio kepimo principu. Skirtumas tas, kad šį principą jos pritaiko kur kas efektyviau kasdienėje virtuvėje. Jos reikalauja mažiau pasiruošimo prieš kepimą ir mažiau pastangų po jo, sunaudoja mažiau elektros energijos, o daugeliu atvejų leidžia apsieiti ir be papildomo aliejaus.

Vis dėlto dėl riboto kepimo tūrio šis prietaisas labiausiai tinka ruošiant nedidelius kiekius – paprastai 1–3 porcijas. Kepant didesnį maisto kiekį keliais etapais, energijos sąnaudų pranašumas, palyginti su įprasta orkaite, sumažėja. Kita vertus, tiems, kurie siekia taupyti elektros energiją ar gamtines dujas (arba jų visai atsisakyti), šis prietaisas gali būti patraukli alternatyva.

Karšto oro gruzdintuvė ypač tinka žmonėms, kuriems maisto ruošimas vis dar atrodo šiek tiek magiškas (kaip ir šio teksto autoriui). Aiškiai apibrėžti kepimo parametrai leidžia paprastus patiekalus paruošti gerokai lengviau – dažniausiai tereikia nustatyti temperatūrą ir laiką.

Dr. Benas Gabrielis Urbonavičius, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) docentas

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Startuoja ypatingas projektas: kvies atkreipti dėmesį į šalia esančius vyrus

Traški plutelė be lašo aliejaus

Žalimas

Ką darysime su laukiniais vakarais socialiniuose tinkluose?

Savivaldybių šilumos ūkiams 14,2 mln. eurų

Kauno „Žalgiris” nušlavė „Barseloną”

Raudonasis Kryžius kviečia į nemokamas ekskursijas  

Irane toliau žudomi protestuotojai

Nausėda susitiko su Kaunu

Kaubrė neigia įtarimus dėl galimo tarnybinio romano

Velykų nuotaika sklando

Rusijoje bėdos su benzinu

Pareigūnai ieško galimos įvykio liudininkės

Šakalienė sulaukė „Fegdos“ reikalavimų paneigti žodžius

Žemaitaitis

Teismas imsis už neapykantos kurstymą nuteisto Žemaitaičio bylos

A. Kubilius žino kaip apginti Europą?

Amerikiečiai vėl kils į Mėnulį

Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus paroda

Atnaujintos „Sodros“ išmokų ribos

Airija humanitarinei paramai Ukrainai skiria dar 40,3 mln. eurų

Premjerė sveikina žydus Pesacho proga

Hidraulika be fantastikos

Nauji kontaktai pranešimams apie kliūtis keliuose

Kauno policija ieško

Pirmieji Baltijos šalyse taikė branduolinės medicinos terapiją

Kauno policija praneša

Seime pritarta siūlymui leisti teisėjams naudotis tėvadieniu

Lietuvos aviacijos muziejuje moderni ekspozicija

Kada meluojama? Balandžio Pirmoji

Velykinių kiaušinių marginimo ypatumai

M. Plečkaitis: „Matau didelę šios programos naudą“

Net 10 tūkst. vairuotojų pažeidimų – daugoka?

Kaunas pamokė pažeidėjus – kaip kitur?

Meriją puošia J. Puronaitės – Lubienės darbų paroda

Paskelbti konkurso „Metų prokuroras“ nugalėtojai

Startuoja darbai Vaišvydavoje – patarimai vairuotojams

Laisvė pagal Kauną: kai tempą diktuojate jūs

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone kovo 31 – balandžio 5 d.

Karmėlavoje – aplinkos ministro dėmesys skydinei renovacijai

Trys rašytojai atsisakė priimti Seimo pirmininko teikiamą apdovanojimą

Keičiasi NATO oro policijos misiją vykdantys kariai

Ukraina pasirengusi paliauboms per šv. Velykas

Kaip sekėsi lietuviams NCAA plaukimo čempionate?

Kaunas: NATO turi stiprinti oro gynybą rytiniame flange

Telefoniniai sukčiai prakalbo lietuviškai

Olekas dėl LRT įstatymo pataisų: diskusijoms buvo laiko

Pašto skyrių ir LP EXPRESS kurjerių darbas per Velykas

KTU tyrėjų kuriamos naujos OLED medžiagos pasieks Taivaną

Naujoji sporto era: kaip sirgalių elgsena kinta kartu su technologijomis?

Kaune užsidegus pievai sudegė sodo namelis ir du šiltnamiai

Kovo 30-ąją – aukšta elektros kaina biržoje

Iranas planuoja naujus apribojimus Hormūzo sąsiauryje

Ukrainos vėliava

Rusija užmušė trylikametę ukrainietę

Seimas svarstys dėl tvarumo psichozės

„Alternatyva Vokietijai“ auga reitinguose

Popiežius atmetė teiginius, esą Dievas pateisina karą

Kazlų Rūdos meras išvien su dirbtiniu intelektu

Robertas Kaunas apie narystę NATO

Ukraina smogė: gaisras Rusijos Ust Lugos uoste

Velykos namuose kitaip

Prezidentas pasveikino Nobelio premijos laureatą R. J. Shillerį 

„Ant kryžiaus jį!“ (Mt 27, 22) Verbų sekmadienis

Volodymyras Zelenskis apie ginklus

Kauno policijos žinios

Izraelis praneša smogęs į ginklų gamyklą Irane 

Apie tai praneša Kauno policija

Premjerė: saugumas nuo Baltijos iki Arkties – bendras interesas

Lietuvis: tarp stuburo, lankstumo ir buvimo

Vyksta 30-oji tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2026“

Kaišiadorių rajone sudegusi sodyba ir galimai žmogaus kaulai

Kauno mariose lavonas ir dvi dėžės cigarečių

laikrodis

Sukame laikrodžius, bet netaupome

„Žalgiris” įveikė ir Šaro Eurolygos čempionus (Video)

Menininkai pagerbti „Auksiniais scenos kryžiais“

Epsteino aukos bylinėsis su JAV vyriausybe

Vėl be reikalo keisime laiką?

Pavasarį vėl atsiranda žolės degintojų

Seimas mokykloms GPM pinigų pagailėjo

Jaunieji šokėjai pasitiko pavasarį Ilgakiemyje

Lietuvon atvyko portugalų kontingentas

Pareigūnų skelbta įvykių suvestinė

Nausėda: pokalbis su Baltarusija galimas su sąlyga

Krepšininkas Kalnietis už futbolą

Ar tikrai reikia mažinti akcizą degalams?

Tarptautinis vaikinų krepšinio turnyras Punske

Koks bus šis Kauno dramos teatro sezonas?

Pradėtas Vytauto parko laiptų remontas

Pirmoji ponia susitiko su JAV lituanistais

Kremlius ir visokios „Narvos Liaudies Respublikos“

Ar mokykloms ir religinėms bendruomenėms vėl leisti pretenduoti į GPM dalį

Į Lietuvą iš Baltarusijos grįžo 100 vilkikų

Pareigūnai aiškinasi, kas nesusimokėjo už kvepalus

Kaunas įvertino ryškiausias teatro asmenybes

Raudondvaryje trečią kartą surengtas festivalis „Perliukai“

Lietuva vėl suks laikrodžių rodykles: kada liausimės? (video)

Tomas Čyvas

Mūšis dėl LRT pinigų ir įtakos tęsiasi

Premjerės patarėjas: 10 taškų egzaminuose pridėt reikėjo

Kaune neprižiūrintiems nekilnojamojo turto didinamas mokestis

STT: Lietuva ir Latvija – pasaulinės skaidrumo lyderės 

Virtuvės sienelė ir grindys – kokias plyteles rinktis, kad jos tarnautų ilgai

Botulino injekcijos – dažniausi klausimai ir mita

narai

Kaune vyras ginklu šaudė į skrendančius paukščius

Kauno policijos įvykių suvestinė

Startuoja ypatingas projektas: kvies atkreipti dėmesį į šalia esančius vyrus

2026-04-03

Traški plutelė be lašo aliejaus

2026-04-03
Žalimas

Ką darysime su laukiniais vakarais socialiniuose tinkluose?

2026-04-03

Savivaldybių šilumos ūkiams 14,2 mln. eurų

2026-04-03

Kauno „Žalgiris” nušlavė „Barseloną”

2026-04-02

Raudonasis Kryžius kviečia į nemokamas ekskursijas  

2026-04-02

Irane toliau žudomi protestuotojai

2026-04-02

Nausėda susitiko su Kaunu

2026-04-02

Kaubrė neigia įtarimus dėl galimo tarnybinio romano

2026-04-02

Velykų nuotaika sklando

2026-04-02

Rusijoje bėdos su benzinu

2026-04-02

Pareigūnai ieško galimos įvykio liudininkės

2026-04-02

Šakalienė sulaukė „Fegdos“ reikalavimų paneigti žodžius

2026-04-02
Žemaitaitis

Teismas imsis už neapykantos kurstymą nuteisto Žemaitaičio bylos

2026-04-02

A. Kubilius žino kaip apginti Europą?

2026-04-02

Amerikiečiai vėl kils į Mėnulį

2026-04-02

Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus paroda

2026-04-02

Atnaujintos „Sodros“ išmokų ribos

2026-04-02

Airija humanitarinei paramai Ukrainai skiria dar 40,3 mln. eurų

2026-04-02

Premjerė sveikina žydus Pesacho proga

2026-04-01

Hidraulika be fantastikos

2026-04-01

Nauji kontaktai pranešimams apie kliūtis keliuose

2026-04-01

Kauno policija ieško

2026-04-01

Pirmieji Baltijos šalyse taikė branduolinės medicinos terapiją

2026-04-01

Kauno policija praneša

2026-04-01

Seime pritarta siūlymui leisti teisėjams naudotis tėvadieniu

2026-04-01

Lietuvos aviacijos muziejuje moderni ekspozicija

2026-04-01

Kada meluojama? Balandžio Pirmoji

2026-04-01

Velykinių kiaušinių marginimo ypatumai

2026-04-01

M. Plečkaitis: „Matau didelę šios programos naudą“

2026-04-01

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos