JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Japonijos ministrės pirmininkės Sanae Takaichi susitikimas vyko po pernykščio Tokijo sutikimo pagal naują prekybos paktą su Vašingtonu iki 2029 m. investuoti 550 mlrd. dolerių.
Bendrame ketvirtadienio pareiškime dėl vadinamųjų mažų modulinių reaktorių (SMR) taip pat paskelbta apie 33 mlrd. dolerių investicijas į gamtinių dujų energijos gamybos įrenginius Pensilvanijoje ir Teksase.
Vasario mėnesį šalys paskelbė apie pirmąją projektų dalį pagal naująjį investicijų fondą – jame yra 36 mlrd. dolerių vertės įsipareigojimai trims infrastruktūros projektams.
Ketvirtadienio pareiškime teigiama, kad projektai užtikrins saugumą „spartindami abiejų šalių ekonomikos augimą ir atverdami kelią naujam vis stiprėjančio Japonijos ir JAV aljanso aukso amžiui“.
Prieš tai kalbėta apie Perl Harborą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį privertė Japonijos ministrę pirmininkę krūptelėti, netikėtai užsimindamas apie 1941 m. įvykdytą išpuolį prieš Perl Harborą, savo pažiūros nekalta remarka neabejotinai sukeldamas nerimą šalyje, kuri dabar yra tvirta JAV sąjungininkė.
Itin draugiško susitikimo su ministre pirmininke Sanae Takaichi metu D. Trumpas žurnalistams paaiškino, kodėl apie vasario 28 d. JAV ir Izraelio suduotą smūgį Iranui iš anksto nepranešė sąjungininkams.
„Apie tai niekam nesakėme, nes norėjome, kad tai būtų staigmena. Kas gi geriau už Japoniją žino, kas yra staigmena, ar ne?“ – Ovaliajame kabinete sakė D. Trumpas.
„Kodėl man nesakėte apie Perl Harborą, ką?“, – žiūrėdamas į S. Takaichi paklausė 79-erių prezidentas.
Per vertėją bendravusi S. Takaichi nieko nepasakė, tik nejaukiai pasimuistė kėdėje, o salėje, kurioje buvo susirinkęs gausus būrys JAV ir Japonijos žurnalistų, kažkas sunkiai atsiduso.
1941 m. gruodžio 7 d. Japonijos imperija surengė prevencinį antskrydį, kurios taikinys buvo pagrindinė JAV bazė Ramiajame vandenyne – Havajuose įsikūręs Perl Harboras, – tikėdamasi suduoti triuškinamą smūgį, kol JAV neįgyvendino savo planų ir neįstojo į Antrąjį pasaulinį karą.
Per tą išpuolį, kurį, anot prezidento Franklino D. Ruzvelto, visi prisimins kaip „niekšingą“, žuvo daugiau nei 2,4 tūkst. amerikiečių, o Jungtinės Valstijos Antrąjį pasaulinį karą užbaigė, numesdamos ant Japonijos dvi atomines bombas – tai buvo vienintelis atvejis pasaulio istorijoje, kai buvo panaudoti branduoliniai ginklai.
Karo istorija glaudžius santykius su Jungtinėmis Valstijomis dešimtmečius puoselėjantiems ir karo prisiminimus praeityje palikti norintiems japonams tebėra delikatus klausimas.
Pati S. Takaichi garsėja savo nacionalistinėmis pažiūromis ir yra sakiusi, kad Japonija kare gynėsi ir kad per daug atsiprašinėjo nuo karo nukentėjusių Azijos šalių.
Dar vieną šokiruojančią užuominą apie Antrąjį pasaulinį karą D. Trumpas padarė pernai, kai, susitikęs su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, jam pasakė, kad sąjungininkų pajėgų išsilaipinimas nacių okupuotoje Prancūzijos Normandijoje „jums nebuvo maloni diena“.
F. Merzas atsakė, kad vokiečiai yra skolingi amerikiečiams, nes galiausiai „mano šalis buvo išvaduota iš nacių diktatūros“.
D. Trumpas savo sprendimą užpulti Iraną teisina tuo, kad pastarasis netrukus būtų sukūręs branduolinį ginklą, nors šiam teiginiui nepritaria Jungtinių Tautų branduolinės saugumo priežiūros agentūra ir dauguma stebėtojų, bei ragina iraniečius nuversti dvasininkų valdomą valstybę, tiesa, aiškiai neskelbdamas, kad jo tikslas yra pakeisti šalies režimą.
