Birutė Vėsaitė
Lietuvos Respublikos Seimo narė
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoja
Internetas šiandien yra mūsų kasdienybės dalis. Jis prasideda ryte su pirmu žvilgsniu į telefoną ir baigiasi vakare, kai dar kartą peržvelgiame naujienas ar socialinius tinklus. Jis padeda dirbti, mokytis, bendrauti, kurti verslą. Tačiau kartu su galimybėmis atsirado ir rizikos, apie kurias per ilgai kalbėjome per tyliai.
Per du dešimtmečius skaitmeninės platformos pasiekė daugiau žmonių nei bet kuri valstybė ar imperija istorijoje. Milijardai kasdien naudojasi paieškos sistemomis, socialiniais tinklais, dirbtinio intelekto įrankiais. Technologijų bendrovių rinkos vertė šiandien pranoksta daugelio valstybių ekonomiką. Tai rodo ne tik pažangą – tai rodo ir galios koncentraciją.
Kuo daugiau duomenų apie mus surenkama, tuo daugiau iš jų uždirbama. Mūsų naršymo istorija, buvimo vieta, pomėgiai, net balsas ar veidas tampa duomenimis, kurie generuoja pelną. Tačiau privatumas nėra privilegija. Tai – žmogaus teisė.
Pavojai, kurie nebėra „virtualūs“
Dažnai sakome: „Tai tik internetas.“ Tačiau interneto pasekmės – labai realios. Finansiniai sukčiavimai, klaidinanti reklama, tapatybės vagystės, kibernetinės atakos – visa tai paliečia konkrečius žmones. Tai prarasti pinigai, sugriautas pasitikėjimas, emocinė žala.
Dar didesnį nerimą kelia mažamečių apsauga. Socialiniai tinklai ir skaitmeninės platformos gali tapti grėsme vaikų psichinei sveikatai, jų savivertei, o kartais – net gyvybei. Patyčios, priklausomybės, seksualinis išnaudojimas skaitmeninėje erdvėje – tai problemos, kurios nebegali būti ignoruojamos.
Kai kurios valstybės jau imasi sprendimų riboti mažamečių prieigą prie socialinių tinklų ar griežtinti platformų atsakomybę. Lietuvoje taip pat turime drąsiai kelti klausimą: ar darome pakankamai, kad apsaugotume savo vaikus?
Dirbtinis intelektas – galimybė ar rizika?
Dirbtinis intelektas yra dviašmenis kardas. Jis gali padėti medicinoje, švietime, viešajame valdyme. Tačiau jis taip pat gali stiprinti nelygybę, skleisti stereotipus, manipuliuoti informacija ir net daryti įtaką demokratiniams procesams.
Teisinės sistemos dažnai nespėja reaguoti į technologijų greitį. Tačiau vien reguliavimo nepakanka. Jeigu tik drausime ir bausime, bet nesuteiksime žmonėms žinių ir įrankių, būsime žingsniu atsilikę.
Mūsų tikslas turi būti aiškus – kad technologijos tarnautų žmogui, o ne žmogus – technologijoms.
Turime kalbėti ir veikti
Esu įsitikinusi: apie interneto realybę turime kalbėti atvirai. Turime žinoti pavojus, suprasti rizikas ir kartu ieškoti sprendimų.
Kaip politikė matau pareigą inicijuoti diskusijas, telkti ekspertus, stiprinti teisinę bazę, skatinti skaitmeninį raštingumą. Tačiau sprendimai negims uždarame kabinete. Jie turi būti kuriami kartu su visuomene.
Todėl esu atvira pasiūlymams, idėjoms, iniciatyvoms, kurios padėtų keisti situaciją ir užtikrinti saugumą mums visiems – o ypač mūsų mažiausiems.
