Toliau apie Venecijos komisijos paskutinės sesijos svarbiausius sprendimus – šįkart specifiniu Lietuvai aspektu, susijusiu su rytoj Konstitucinio Teismo pradedama byla dėl J. Sabatausko skyrimo KT teisėju.
Pats svarbiausias iš tų sprendimų neabejotinai yra Atnaujintas teisės viršenybės kriterijų kontrolinis sąrašas: https://www.venice.coe.int/webforms/documents/default.aspx?pdffile=CDL-AD(2025)002-e.
Apie jį visą plačiau pakomentuosiu vėliau. Dabar gi apsiribosiu tuo, kad tarp atnaujinimų yra atskiras teisės viršenybės vertinimo standartų skyrius apie konstitucinę priežiūrą (justiciją). O ten yra su KT sudėtimi ir teisėjų skyrimu susiję kriterijai.
Tarp jų – tai kas aktualiausia kalbant apie paskutinius du KT teisėjų skyrimo etapus 2023 ir 2025 m.: “Ar yra draudimas skirti Konstitucinio Teismo teisėjais veikiančius Parlamento narius ar asmenis, susijusius su politinėmis partijomis? Ar jo griežtai laikomasi praktikoje?”. Iš šių kriterijų akivaizdu, kad parlamento ar partijos narių skyrimas KT teisėjais laikomas nesuderinamu su europine teisės viršenybės samprata.
Mes gi Lietuvoje turime jau beveik tradiciją, kad KT teisėju yra skiriamas tiek Seimo narys, tiek ir dar “neatšalęs” politinės partijos narys (tegu ir ką tik išstojęs iš partijos, bet jį dar galima laikyti artimai susijusiu su ta partija, kurios nariu būdamas jis buvo išrinktas į Seimą). Matote, kaip partija džiaugiasi paskyrimu net neslėpdama jo politinio pobūdžio.
Taip iš esmės yra pakeista prieš tai buvusi geroji praktika tokių skyrimų nedaryti. Beje, praėjusį kartą tame tiesiogiai sudalyvavo teisminė valdžia – galima manyti buvus atitinkamo susitarimo su politikais, kad tuometė LAT pirmininkė teiktų atitinkamą kandidatą.
Žodžiu, rytojaus KT byla yra ne tik apie būtiną skiriant į KT išsilavinimą ir teisinio darbo patirtį, bet ir apie teisės viršenybę. Bus įdomu stebėti, ar KT apsiribos siauru išsilavinimo ir patirties aspektu, ar pažvelgs plačiau, t. y. neignoruos Venecijos komisijos formuluojamų europinių teisės viršenybės standartų, kaip tai nutiko nesenoje Pilietybės įstatymo byloje.
Beje, pats KT, atrodo, keičia savo gerąją praktiką į blogąją pusę. Jei nuo 2016 m. gruodžio galėjote stebėti visus jo žodinius procesus internete, tai rytoj tokia galimybė greičiausiai nebus suteikta. O kam gi patrauklu gruodžio 30 d. eiti į teismo salę stebėti proceso?
Tekstas paskelbtas Dainiaus Žalimo – buvusio KT pirmininko ir dabartinio Europos Parlamento nuo Laisvės partijos nario – socialinio tinklo Facebook paskyroje ir atspindi politiko nuomonę.
