Kaip vertinti situaciją, kai Seimo nariai – nepriklausomai nuo partijos – yra siunčiami į Konstitucinį Teismą (KT), kur jiems pa patiems teks vertinti savo nubalsuotus teisės aktus? Atsako buvęs KT pirmininkas, dabar Europos Parlamento narys nuo Laisvės partijos Dainius Žalimas.
Tomas Čyvas
- Kaip vertinate praktiką, kai Seimo nariai, tiesiai nuo parlamentinio suolo, net nebaigę kadencijos tampa Konstitucinio Teismo teisėjais?
– Tai yra vienas iš rizikos veiksnių. Ir Europos Komisija šią praktiką jau vertino neigiamai. Yra dar ir Venecijos Komisija – Europos Tarybos ekspertų institucija „Demokratija per teisę“. Ji taip pat vertina neigiamai. Tad, manau, pakanka tiek Europos Komisijos, tiek Europos Tarybos vertinimų.
- Konkrečiai dėl Juliaus Sabatausko. Ar ryžtumėtės vertinti jo, kaip teisės mąstytojo, kompetenciją ir tinkamumą?
– Aš jo neišskirčiau iš kitų kandidatų. Negalėčiau vertinti vienareikšmiškai. Negaliu sakyti, kad žmogus nedirba tam tikro darbo, susijusio su teise. Klausimas tik tas, ar pagal Konstituciją tai bus įskaičiuojama į tą darbo stažą, kuris būtinas KT teisėjui. Dėl to nesu tikras.
- Ką apie tai mano pats Konstitucinis Teismas? Niekam nekyla klausimų?
– Palauksime Konstitucinio Teismo sprendimo. Yra dar vienas ryškus veiksnys, rodantis, į kokią nepatogią padėtį statomas pats kandidatas. Jam juk reikės nagrinėti vieną pirmųjų bylų – būtent tokią, dėl savo paties tinkamumo eiti pareigas. Tai savaime šį bei tą pasako apie kandidatūrą.
Apskritai manau, kad Konstituciniame Teisme nėra nė vieno, kuris išmanytų konstitucinę teisę giliai. Nenoriu to plačiai plėtoti, bet jei žiūrėtume vien pagal kompetenciją – situacija nėra gera. O politinės rizikos aspektu, tarptautinės institucijos vertintų, kiek tokia praktika yra pavojinga.
- O kaip dėl ankstesnių precedentų, be politinių simpatijų?
– Turėjome panašią situaciją su Stasiu Šedbaru. Nežinau, kiek kartų jis yra nusišalinęs, bet tikrai yra. Jis privalo nusišalinti, jei pats palaikė tam tikrą įstatymo projektą. Kiek tokių atvejų bus dabar – nežinau.
Gali būti, kad turėsime du teisėjus, kurie privalės nusišalinti nagrinėjant tam tikras bylas. KT kokybės požiūriu situacija prastėja. Yra visa krūva sprendimų, kurie prieštarauja paties KT ne kartą išreikštoms pozicijoms.
- Ką tai reiškia visai teisinei ir politinei sistemai?
– Tai reiškia, kad teismas pradeda žvalgytis į politinę valdžią. Vienas paskutiniųjų sprendimų, pavyzdžiui, prieštarauja Europos Tarybos standartams. Tokia ir kokybė. Tad tikėtis, kad trys į KT ateisiantys nauji teisėjai situaciją ištaisys – nėra pagrindo.
- O ar įmanomas modelis, kad KT nebūtų, o bylas spręstų bendrosios kompetencijos teismai? Juk Konstitucija privalo vadovauti visiems teismams, įskaitant LAT.
– Jeigu KT pradėtų bylas spręsti taip, kaip sprendžia paprasti teismai – nesuvokdamas savo specifikos ir uždavinių – tada taip, teoriškai tokia situacija būtų įmanoma. Bet KT paskirtis kita. Jis turi spręsti abstrakčią konstitucinę kontrolę, o ne susitelkti į konkretų ginčą ar konkrečią baudžiamąją bylą.
Pavyzdžiui, pilietybės byla – buvo pateisinti visiškai absurdiški dalykai, prieštaraujantys Europos Tarybos standartams.
- Tad LAT nepakeistų KT, jei kalbame apie pagrindinio įstatymo interpretavimą?
– Jeigu rimtai, nematau pagrindo manyti, kad LAT gintų Konstituciją. Iš praktikos žinau, kad LAT dažnai net nepriima nagrinėti ieškinių, kurie vėliau virsta konstitucinėmis bylomis. To neturėtų būti. Tai visiškai skirtingi teismai ir skirtingos jų paskirtys. Nereikėtų jų painioti.
- Ar bendrosios kompetencijos teismams reikalinga paralelinė hierarchija?
– Manau, kad taip. Priešingu atveju visa teisingumo sistema gali atsidurti vienose rankose. Lietuva turi labai mažą teisininkų bendruomenę. Kai kurie asmenys anksčiau ar vėliau tampa pernelyg įtakingi. Jei jie kontroliuotų visas tris grandis – geriau jau tegu kontroliuoja vieną. Konkurencija yra sveika.
- Konkurencija teisingumo srityje – sveika?
– Taip, jei teismai kartais sumažintų ambicijas ir nepriiminėtų antikonstitucinių sprendimų, konkurencijos nereikėtų. Deja, pasitaiko atvejų, kai teismai – nebūtinai Aukščiausiasis – tiesiog iš principo nesikreipia į KT ir sprendžia bylas antikonstituciniu būdu.
- Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kažkaip pavyksta susitvarkyti?
– JAV sistema kitokia. Yra daugybė federalinių teismų, yra renkamos žemesnės instancijos. Ten Konstitucinio Teismo modelio nėra, tą vaidmenį atlieka Aukščiausiasis Teismas – tai jų istorinių, kultūrinių ir politinių tradicijų dalis.
Lietuva priklauso kontinentinei Europai, kur dauguma valstybių turi Konstitucinius Teismus – tad nėra ko stebėtis, kad pasirinktas būtent šis modelis. Jei KT teisėjas suvokia savo vaidmenį, jis bylas sprendžia visiškai kitaip nei bendrosios kompetencijos teisėjas.
- Daugelis stebisi, kad pažeisti Konstituciją dažnai atrodo „pigiau“ nei važiuoti be bilieto viešuoju transportu. Kas ir kokiu mastu atsakė, pavyzdžiui, už „Alitos“ privatizavimą?
– Nedrįsčiau taip teigti, kad pažeisti Konstituciją yra pigiau nei važiuoti be talonėlio. Viskas priklauso, į kokį atvejį žiūrime. Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie apkaltos tvarka nušalinti už Konstitucijos pažeidimus.
Konstitucinė atsakomybė yra specifinė – ji nėra realizuojama per baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, dažnai tai grynai politinė atsakomybė.
Kalbant apie „Alitos“ ar panašius atvejus – KT nesprendžia konkrečių privatizavimo bylų. KT sprendžia, ar teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai. Jei neįvykdyta restitucija ar pan., praktinių pasekmių gali ir nebūti. Tačiau ateičiai KT labai aiškiai nubrėžia standartus – kas ir kaip turi priimti sprendimus. Šitą KT funkcijos pusę reikia suprasti.
Dažnai konstitucinės bylos yra nukreiptos į ateitį – jų tikslas yra pažeidimų prevencija.
