Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

V. Janulevičius. Trumpo muitai ir Europos kryžkelė: kas gresia Lietuvai?

  • 2025-07-14
  • ELTA
  • Be kategorijos, Piliečio nuomonė

Vilnius, liepos 14 d. (ELTA). Šį savaitgalį JAV prezidentas Donaldas Trumpas oficialiai paskelbė apie 30 proc. muito tarifus visoms Europos Sąjungos (ES) prekėms nuo rugpjūčio 1 d. Tai nebe vien grasinimas ar rinkiminė retorika – tai prezidento Trumpo oficialiai paskelbtas ketinimas, su konkrečia data ir tarifų apimtimi. Derybos dar vyksta, bet politinis signalas nieko gero nežada: transatlantiniai prekybos santykiai tebesisuka įtampos epicentre, o Europa privalo apsispręsti.

Lietuva – maža, atvira ir nišinė ekonomika – realistiškai neturi sverto formuoti ES atsako toną. Esame priversti būti stebėtojais, tačiau tai nereiškia, kad turime būti pasyvūs. Turime budriai stebėti situaciją ir jau dabar galvoti, kaip patys apsaugosime savo pramonės sektorius – ypač tuos, kuriems netiesioginės pasekmės gali būti pavojingesnės už tiesioginius tarifus.

Sprendimai priimami dabar. Ir jei mūsų nėra prie stalo – galime tapti didžiųjų žaidėjų kompromisų aukomis. Todėl šioje situacijoje mūsų tikslas – veikti ne vien ES lygmeniu, bet ir nacionaliniu: koordinuotis, įvardinti pažeidžiamiausius sektorius ir kiek įmanoma juos apsaugoti.

Dvigubas spaudimas: JAV tarifai ir Kinijos dempingas

ES pramonei spaudimą daro dvi priešingos, bet vienodai galingos jėgos. JAV krypsta izoliacionizmo ir protekcionizmo link – gaminkite Amerikoje arba mokėkite tarifus. Savo ruožtu Kinija, dotuodama perteklinius pajėgumus, šį pusmetį išaugino eksportą į ES maždaug 7 proc., nuo elektromobilių iki farmacijos žaliavų. Taigi vyksta ne tik prekybos konfliktas, bet bekompromisinė industrinio dominavimo konkurencija. Europa spaudžiama pasirinkti, bet nė viena kryptis nežada lengvos pergalės. Reikėtų pripažinti, nežada pergalės apskritai, bet kokiu atveju.

ES šiuo metu turi keturis scenarijus – ir keturias skirtingas laikysenas:

1. Nusileisti JAV spaudimui, nesiūlyti atsakomųjų tarifų. Viena vertus, tai reikštų trumpalaikę taiką, bet kartu – pavojingą precedentą. Tokia situacija būtų kaip signalas, kad ES galima spausti ir nesulaukti atoveiksmio. Šią poziciją tyliai palaiko Vokietija – ypač jos automobilių pramonė, kuri siekia apsaugoti eksportą į JAV. Tai nėra nauja: Vokietijos pramonės ekonominis pragmatizmas ne pirmą kartą tampa politine nuolaida.

2. Griežtas atsakas tarifais. Tai – principų gynyba jėga. Šią poziciją atvirai remia Prancūzija. Prezidentas Emmanuelis Macronas siekia parodyti, kad ES nėra silpnoji pusė. Tačiau toks žingsnis reikštų tolesnę prekybos karo eskalaciją, kurios pasekmes labai greitai pajus eksportuotojai, vartotojai ir logistikos grandinės.

3. Kompromisas su aiškiais, abipusiais įsipareigojimais. Tai subalansuotas požiūris, kuriam šiuo metu nuosekliausiai atstovauja Lenkija, taip pat Šiaurės šalys ir Nyderlandai. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pabrėžė, kad ES turi išlikti tvirta, bet neprovokuojanti – o susitarimas turi būti konkretus, dvišalis ir įtvirtintas. Tai atsargi laikysena, kuri derina vertybes ir pragmatizmą. Toks kompromisas gali išsaugoti partnerystę su JAV ir stabilizuoti rinkas, bet tam reikia vieningo ES fronto. O jo nėra.

4. Neveiklumas – „laukimo“ strategija.  Scenarijus, kai sprendimų nepriimama tikintis, kad viskas savaime išsispręs. Kai kurios pietų Europos šalys – Ispanija, Graikija, Portugalija – kol kas vengia aktyvaus įsitraukimo dėl vidaus politikos, o dalis ES biurokratijos laikosi pozicijos „palaukime ir stebėkime“.

Automobilių pramonė – ES derybų šerdis

Šioje kryžkelėje aišku viena: automobilių pramonė yra pagrindinis ES derybų objektas. Tai viena didžiausių darbo vietų kūrėjų, eksporto variklių ir kartu lobistinių jėgų Europoje. JAV tarifai pirmiausia nutaikyti į Vokietijos, Prancūzijos, Italijos automobilių sektorius – todėl būtent jų apsauga formuoja derybų toną.

Tačiau Lietuvai ši padėtis kelia dvigubą riziką.

Pirma, nors Lietuva neturi didelių automobilių surinkimo gamyklų, mūsų pramonė – nuo inžinerijos iki elektronikos, nuo plastiko iki metalo komponentų – yra giliai integruota į Vokietijos tiekimo grandines. Kai JAV kerta per automobilių eksportą, tai skaudžiai atsiliepia ir tiekimo grandinės pakraščiuose – tai reiškia gamybos mažinimą Lietuvoje, net jei formaliai tarifai netaikomi mūsų eksportuotojams.

Antra, būtent dėl šio sektoriaus svarbos kompromisas gali būti sudarytas pagal vieno sektoriaus logiką – o tai pavojinga. Mainais už tarifų atidėjimą automobiliams ES gali sutikti su sąlygomis, kurios pakenktų kitoms sritims. Tokie sprendimai gali neproporcingai paveikti Lietuvos stipriausius nišinius sektorius – biofarmaciją, lazerius, komponentų gamybą, biotechnologijas. Tai sektoriai, kurie priklauso nuo tikslių taisyklių, eksporto skatinimo ir inovacijų erdvės. Lietuva privalo kalbėti už juos.

Trečia, ypač jautri tampa ir Lietuvos maisto pramonė – ne tik kaip eksportuotoja, bet ir kaip viena iš sričių, kuri gali tapti derybų objektu. JAV jau ne vieną dešimtmetį spaudžia ES dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) priėmimo, skirtingų veterinarinių ir maisto saugos taisyklių. Jei kompromisas apims „reguliacinį suartėjimą“, gali būti spaudimas švelninti ES standartus – o tai smogs ne tik vartotojų pasitikėjimui, bet ir mūsų gamintojų konkurenciniam pranašumui.

Lietuvoje gamyboje dirba apie 235 700 žmonių – dauguma jų regionuose, kur alternatyvos ribotos. Tai ne tik ekonominis, bet ir socialinis stabilumo pamatas. Pramonė yra ne tik didžiausias darbdavys Europoje – ji taip pat yra atsvara migracijai, nedarbui ir priklausomybei nuo viešojo sektoriaus.

Todėl būtina aiškiai deklaruoti: gamybos apsauga – ne tik ekonominis, bet ir strateginis prioritetas. ES kompromisai su JAV turi būti formuojami ne tik pagal didžiųjų šalių interesus, bet ir su aiškia atsakomybe prieš tas valstybes, kurios ne tik tiekia Europai žinias, komponentus, inovacijas, bet ir išlaiko darbo vietas periferijoje.

Lenkija – galima mūsų sąjungininkė?

Šioje situacijoje Lenkija tampa ne tik artimiausia geografiškai, bet ir strategiškai – mūsų svarbiausia sąjungininkė. Turėdama didesnį geopolitinį svorį, geresnius kanalus į Vokietiją ir glaudesnius ryšius su JAV, Lenkija geba daryti realią įtaką ES laikysenai. Tačiau dar svarbiau – jos pozicija suderina racionalų saugumo pojūtį su atsakingu europiniu solidarumu.

Tai kelias, kurį Lietuva turėtų pasirinkti: ne radikali priešprieša, ne tylus laukimas, o subalansuotas, bet aiškus reikalavimas, kad kompromisas būtų ne silpnumo išraiška, o strateginės partnerystės sutvirtinimas.

Koordinacija su Lenkija ir Šiaurės šalimis – tai būdas Lietuvai būti ne stebėtoja, o sprendimo bendraautorė.

Išvada: Lietuvos pasirinkimas tarp tylos ir apsaugos

Šiandien Europa turi rinktis kryptį, tačiau Lietuva neturi prabangos rinktis už visą Europą. Esame maža, nišinė ir priklausoma ekonomika, o tai reiškia viena: turime prognozuoti pasekmes ir jau dabar ruoštis – kaip apsaugosime savo gamybą ir išliksime konkurencingi.

Tikėtina, kad derybos Trumpo apetito nesumažins – todėl reikia būti pasirengus bent 20 proc. muitams. Klausimas ne „ar“, o „kada“ ir „ką tai paveiks pirmiausia“.

Aktyvus dalyvavimas ES diskusijose – būtinas. Tačiau ne mažiau svarbūs ir nacionaliniai sprendimai: sektorių apsaugos planai, finansiniai amortizatoriai, laikinosios pagalbos priemonės, aljansai su šalimis, kurios mąsto panašiai.

Kompromisas tarp JAV ir ES greičiausiai bus – tačiau jis neturi būti mūsų sąskaita. Turime siekti, kad Lietuvos eksportuotojai nukentėtų kuo mažiau, o paveikti sektoriai būtų saugomi ir sulauktų paramos.

COVID-19 krizės finansinės priemonės parodė, kad parama verslui atsiperka – jos padėjo Lietuvai pasiekti precedento neturintį augimą visoje ES. Tokį patį požiūrį reikia taikyti ir dabar: formuluoti aiškius nacionalinius prioritetus, veikti išvien su partneriais ir saugoti savo strateginius sektorius – nuo biofarmacijos iki maisto pramonės.

Nors Lietuva ir nėra pagrindinė derybininkė, labai tikiuosi, kad ir JAV, ir Briuselio koridoriuose mūsų diplomatai nesnaudžia. Turėdama daugiau informacijos ir tinkamai pasirinkusi sąjungininkus, Lietuva gali maksimaliai išnaudoti šią sudėtingą situaciją – bent jau smukimo prevencijai, o gal net ir tolimesniam augimui.

Komentaro autorius – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

 

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Atgimsta istorinis pastatas Vilkijoje

Prezidentas pasveikino Kauno teatro vadovą B. Želvį

Žiniasklaida: A1 kelyje įvyko masinė avarija

Nobelio taikos premijai gauti pasiūlyta beveik 300 kandidatų

TS-LKD: 40 proc. gyventojų pritartų branduolinio ginklo dislokavimui

Ką kam žada žvaigždės?

Gegužės pirmoji 

Kaun žalgiriečiai pralaimėjo ir antras serijos rungtynes (Video)

keliai

Kelininkai: sutvarkytų duobių plotas – 8 futbolo aikštės

Kvaišalus iš užsienio besisiuntusiam vyrui siūloma taikyti priverstinį gydymą

Nuo gegužės 1-osios vėl leidžiama žvejoti lydekas

Kviečiama dalyvauti piešinių konkurse!

Kauno mugė „Pavasaris 2026“ sugrįžta

Kaune atidaroma dronų valdymo mokymo stovykla

Žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva iš 14-os nukrito į 15 vietą

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno geležinkelio stotis

Atnaujintos Kauno geležinkelio stoties prieigos

Kodėl Aplinkos tvarkymo paslaugos daugiabučiams svarbios visus metus?

„Delfi“ iniciatyva „Saugu“ lankysis Utenoje: ar jaučiatės saugūs 

Ukrainos pamokos NATO karybai

Svajonių automobilis: ar verta žvalgytis už Atlanto?

1500 pradinukų išbandė dešimt sporto šakų

Kas vyksta „Kauno Žalgirio“ akademijoje?

Nebegalima bus deginti durpių ir anglies

Vandžiogaloje vyko spalvinga šokių šventė

Rusija sunerimusi dėl „turkiško pasaulio”?

Liberalai kreipėsi į STT dėl teatrų

Ką kam žada žvaigždės?

Tomas Čyvas

Ką darys Vengrija?

Žalgiriečiams pirmosios atkrintamosios nepavyko

Sukčiai apsimeta banko ekonomistu

Kapsulės įkasimu pažymėtos Brastos tilto statybos

LMKA išreiškė nepasitikėjimą organizacijos prezidentu Staseliu

Kaip derinti basutes moterims: 5 vasariški deriniai nuo kasdienio iki vakarinio stiliaus

Juozas Meldžiukas

SODROS milijardai ir pagundos

Kaune susirungs jaunieji svetingumo ir maisto sektoriaus talentai

Prezidentas dalyvaus Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime

Ką kam žada žvaigždės?

Gražulis džiūgauja

Galimų žudikų byla Teisme

Rusija skelbia gėjus ekstremistais

Statomas M. K. Čiurlionio koncertų centras

Holistinis šunų maistas: madinga etiketė ar tikra nauda jūsų augintiniui?

Premjerė sveikina Lietuvos medikus

Japonijoje žemės drebėjimas

Išmanieji namai be išmaniojo telefono: kodėl automatika grįžta prie paprastumo

Šilti moto balai – ne tik žiemai

Kauno pareigūnai ieško liudininkų

Į Lietuvą brovėsi 50 bastūnų

Ką kam žada žvaigždės?

Plaukikų čempionate rekordų šventė

Vašingtono šaulys nekentė krikščionių?

Riaušių byloje baigti nagrinėti apeliaciniai skundai

VDU Ugnės Karvelis gimnazijos triumfas Zapyškyje

Vėjas be elektros paliko per 6 tūkst. namų ūkių

Festivalyje „Kaunas Jazz“ dainuos „Grammy“ laimėtoja

Medžioti poligonuose teks kitaip

„Fitch Ratings“ po 6 metų gerina Lietuvos mokumą

Užklijuota kamera neapsaugos – geriau be telefono?

Užsimušė motociklininkas amerikietis

Popiežius Leonas XIV apie mirties bausmę

„Aš – gerasis ganytojas“ (Jn 10, 11) IV Velykų sekmadienis

Naujinkime Kauno fasadus

Tomas Čyvas ir Vitalijus Balkus

Kas ką gali sekti?

Kauno rajono savivaldybei padėka už indėlį į Lietuvos krepšinį

Plaukikai gerina rekordus

Kauno gimnazistai sodino Valdo Adamkaus vardo giraitę

naikintuvai

Lenkijos naikintuvai perėmė du Rusijos lėktuvus Su-30

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno klinikose Aleksandrui padėjo grįžti į gyvenimą

Futbolo kamuolys

Ar Iranas reikalingas Pasaulio futbolo čempionate?

Minimalizmas ar maksimalizmas: koks namų dizainas dominuos šiemet?

R. Juknevičienė siūlo atmesti LRT įstatymo pataisas

Vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plėtra Kauno rajone

Sugrįžta „Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ išvykos po Lietuvą: laukia susitikimas Širvintose  

Griunvaldo gatvė

Griunvaldo gatvė tapo nauja pėsčiųjų alėja Kaune

Vengrija: rusiška nafta vėl teka 

Nausėda Kipre susitiko su Zelenskiu

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

Bendruomenės švyturio apdovanojimas atkeliavo į Ežerėlį

Kauno literatūros savaitėje kviečiama patirti metamorfozę

Ką bankai labiausiai vertina finansuodami verslą?

Policija: Prezidentūros rūmuose mirė 51 metų lankytojas

Pistorius

Vokietijos tikslas – 460 tūkst. karių ir daugiau

Ką kam žada žvaigždės?

Mokytojų trūkumas – ką daryti?

„Gargždai” privertė „Žalgirį” paprakaituoti

Samoškaitė

Prokurorai gins politikų privatumą

Sukčiai veikia VMI vardu

Rusija moko prieš VPN

Tomas Čyvas

Siūloma mažinti mokesčius

Ikoniškiausi Eurolygos finalai: rungtynės, nulėmusios čempionatų istoriją

Ką kam žada žvaigždės?

Ekonominis karas tęsiasi

Kapsulės įkasimas 65 mln. eurų vertės projektui

Nausėda panaikintų privalomą pensijų anuitetą

Apie Maskvos namus – galimas bukesnis biuroktatizmas?

Vaitiekūnas: dirbtinis apvaisinimas ir reemigracija

Finišavo vaikų-jaunučių šuolių į vandenį čempionatas

Kauno garbės piliečiai

Kažkas galimai neteisėtai vežė daug tabako

Kauno rajone gyventojai susibūrė švarai

Atgimsta istorinis pastatas Vilkijoje

2026-05-01

Prezidentas pasveikino Kauno teatro vadovą B. Želvį

2026-05-01

Žiniasklaida: A1 kelyje įvyko masinė avarija

2026-05-01

Nobelio taikos premijai gauti pasiūlyta beveik 300 kandidatų

2026-05-01

TS-LKD: 40 proc. gyventojų pritartų branduolinio ginklo dislokavimui

2026-05-01

Ką kam žada žvaigždės?

2026-05-01

Gegužės pirmoji 

2026-05-01

Kaun žalgiriečiai pralaimėjo ir antras serijos rungtynes (Video)

2026-05-01
keliai

Kelininkai: sutvarkytų duobių plotas – 8 futbolo aikštės

2026-04-30

Kvaišalus iš užsienio besisiuntusiam vyrui siūloma taikyti priverstinį gydymą

2026-04-30

Nuo gegužės 1-osios vėl leidžiama žvejoti lydekas

2026-04-30

Kviečiama dalyvauti piešinių konkurse!

2026-04-30

Kauno mugė „Pavasaris 2026“ sugrįžta

2026-04-30

Kaune atidaroma dronų valdymo mokymo stovykla

2026-04-30

Žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva iš 14-os nukrito į 15 vietą

2026-04-30

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-30
Kauno geležinkelio stotis

Atnaujintos Kauno geležinkelio stoties prieigos

2026-04-29

Kodėl Aplinkos tvarkymo paslaugos daugiabučiams svarbios visus metus?

2026-04-29

„Delfi“ iniciatyva „Saugu“ lankysis Utenoje: ar jaučiatės saugūs 

2026-04-29

Ukrainos pamokos NATO karybai

2026-04-29

Svajonių automobilis: ar verta žvalgytis už Atlanto?

2026-04-29

1500 pradinukų išbandė dešimt sporto šakų

2026-04-29

Kas vyksta „Kauno Žalgirio“ akademijoje?

2026-04-29

Nebegalima bus deginti durpių ir anglies

2026-04-29

Vandžiogaloje vyko spalvinga šokių šventė

2026-04-29

Rusija sunerimusi dėl „turkiško pasaulio”?

2026-04-29

Liberalai kreipėsi į STT dėl teatrų

2026-04-29

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-29
Tomas Čyvas

Ką darys Vengrija?

2026-04-29

Žalgiriečiams pirmosios atkrintamosios nepavyko

2026-04-28

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos