Žemės ūkis ir maisto pramonė – vieni svarbiausių Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir gyvybingų kaimo vietovių variklių. Tačiau pastaraisiais metais sektorius patyrė daugybę iššūkių: brangstančios žaliavos, geopolitiniai neramumai, klimato kaita ir pandemijos pasekmės vis labiau spaudžia ūkininkus. Atsakydama į juos, Europos Komisija (EK) inicijavo strateginį dialogą dėl žemės ūkio ateities ir pristatė naują Žemės ūkio ir maisto sektoriaus viziją. Pagrindiniai tikslai – didesnė finansinė parama ūkininkams, supaprastintos patikros ir mažesnė administracinė našta.
„Europos Komisija jau dabar imasi konkrečių veiksmų, kad ūkininkams būtų lengviau dirbti ir kurti verslą. Siekiama, kad ūkininkai daugiau laiko skirtų savo veiklai, o ne dokumentų pildymui. Todėl bus mažinami pertekliniai reikalavimai, peržiūrimos patikrų sistemos ir supaprastintas paramos gavimo procesas“, – sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Dėmesys jauniesiems ūkininkams ir kaimo plėtrai
Per du narystės Europos Sąjungoje dešimtmečius Lietuvos žemės ūkis sparčiai keitėsi – pridėtinė vertė išaugo 2,8 karto, eksportas – beveik 10 kartų, o kaimo bendruomenių skaičius pasiekė beveik 2 tūkstančius. Tačiau ekonominė plėtra turėjo savo kainą – nors darbo našumas išaugo 3,8 karto, kaimo vietovėse užimtumas sumažėjo 67 proc., o jaunųjų ūkininkų skaičius nuolat traukiasi.
Situacijai spręsti Europos Komisija ruošia naują kartų kaitos strategiją ir jau šiemet planuoja įsteigti ES žemės stebėsenos centrą, kuris padės skaidrinti žemės rinką ir jauniems žmonėms palengvins patekimą į sektorių. Centras ne tik užtikrins skaidresnę žemės rinką, suteiks aiškesnę informaciją apie žemės sandorius bei kainų tendencijas, bet ir leis valstybėms narėms priimti geriau pagrįstus sprendimus.
Taisyklės turi būti efektyvios ir palankios ūkininkams
Nors lietuviai turi daug dirbamos žemės ir didelį potencialą augti, šiuo metu tik 17 proc. žemės ūkio savininkų yra jaunesni nei 40 metų. Pastarąjį dešimtmetį iš sektoriaus pasitraukė beveik pusė jaunų ūkininkų. Vienos pagrindinių priežasčių – netolygus finansinės paramos paskirstymas ir efektyvų jos panaudojimą stabdanti biurokratija.
„Siekiant skatinti jaunuosius ūkininkus, būtina spręsti tiesioginių išmokų bazinės dalies ribojimo klausimą – nustatyti 60 tūkst. eurų tiesioginių išmokų ribą. Šiuo metu Lietuvoje 34,16 tūkst. (26,7 proc.) paramos gavėjų gauna iki 500 eurų tiesioginių išmokų, o jiems tenkanti parama sudaro vos 2,5 proc. visos tiesioginės paramos. Tuo metu 40 didžiausių paramos gavėjų, kuriems skiriama daugiau nei 300 tūkst. eurų, gauna 3,5 proc. visos tiesioginės paramos. Naujasis 2023–2027 m. finansinis laikotarpis suteikia galimybę imtis ryžtingesnių veiksmų ir laikytis Europos Vadovų Tarybos rekomendacijų – nustatyti 60 tūkst. eurų ribą tiesioginėms išmokoms. Tai leistų daugiau paramos skirti vidutiniams ir mažesniems ūkiams, o didelės bendrovės turėtų veikti konkurencingesnėmis ekonominėmis sąlygomis“, – pabrėžia Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
Planuojama, kad jau artimiausiais metais tiesioginių išmokų sistema bus peržiūrėta – daugiau dėmesio skiriant tiems, kurie realiai dirba žemę ir kuria vietos ekonomiką.
Tuo tarpu žemės ūkio technika prekiaujančios bendrovės „East West Agro“ vadovas Gediminas Kvietkauskas atkreipia dėmesį ir į būtinybę mažinti perteklinę biurokratiją.
„Kai atsirado ES subsidijos, buvo nustatytos bazinės taisyklės, kurios tuomet atrodė tinkamos. Tačiau šiandien jos tiesiog nebeveikia – perteklinė biurokratija, gausios patikros ir perdėtas nepasitikėjimas ūkininkais stabdo sektoriaus augimą. Turime grįžti prie pasitikėjimo ir veiksmingų procesų“, – teigia G. Kvietkauskas.
Pasak jo, būtina ne tik supaprastinti paramos gavimo procedūras, bet ir užtikrinti sklandų lėšų išmokėjimą: „Net ir patvirtinta parama dažnai pasiekia ūkininkus tik po 6–9 mėnesių. Tai žlugdo jų planavimą ir stabdo visą rinką. Paprastesnės taisyklės leistų ūkininkams bei technikos tiekėjams dirbti efektyviau ir greičiau reaguoti į verslo poreikius“.
Ūkininkė Jolanta Greinienė taip pat sutinka, kad šiandien biurokratinių procedūrų yra gerokai per daug. Tie, kurie kreipiasi dėl paramos turi įveikti ilgą ir sudėtingą procesą, kad įrodytų jos reikalingumą. „Su biurokratija šiandien sunku susitvarkyti net dideliems ūkiams, ką kalbėti apie mažus. Labai trūksta vieningos organizacijos, į kurią būtų galima kreiptis visais su ūkio įkūrimu susijusiais klausimais“, – sako J. Greinienė.
EK taip pat pabrėžia, kad ūkininkams skirta parama turi būti išmokama laiku ir be perteklinių administracinių kliūčių. Naujose politikos gairėse numatyta spartesnė išmokų sistema bei paprastesnė paramos prieiga.
Dar 2025 m. planuojama pristatyti naują biurokratijos mažinimo dokumentų rinkinį. Jame numatyti aiškesni paramos gavimo principai ir optimizuotas patikrų mechanizmas – siekiama, kad jis būtų veiksmingas, bet netrukdytų kasdienei ūkininkų veiklai.
„Jau ilgą laiką ūkininkai susiduria su pertekliniais reikalavimais ir tikrinimo procedūromis, kurios dažnai neatitinka realybės. Nauji sprendimai turėtų būti pritaikyti tikriesiems ūkininkų poreikiams ir būti paprastesni, greitesni bei labiau orientuoti į efektyvumą“, – sako Marius Vaščega.
Anot G. Kvietkausko, biurokratinių kliūčių mažinimas turi tapti prioritetu visam sektoriui: „Šiandien galiojanti tvarka dažnai nesutampa su realia ūkininkų situacija ir rinkos ritmu. Jei siekiame sektoriaus augimo – būtina naikinti perteklinę biurokratiją ir optimizuoti procesus“.
Investicijos turi skatinti augimą, o ne jį stabdyti
Nepaisant iššūkių, žemės ūkio finansavimas išlieka vienu didžiausių ES biudžeto prioritetų. Europos Komisijos duomenimis, 2021–2027 m. laikotarpiu bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) skirta net 386,6 mlrd. eurų. Lietuvai 2023–2027 m. laikotarpiu numatyta 4,28 mlrd. eurų ūkininkams ir kaimo plėtrai.
Šios lėšos turi būti panaudotos skatinti sektoriaus plėtrą, o ne slopinti jo potencialą.
„Kad investicijos kurtų realią vertę, būtina sumažinti perteklinę biurokratiją ir daugiau dėmesio skirti tikriesiems sektoriaus poreikiams. Technologijų diegimas, ūkininkavimo modernizavimas ir aiškesnės paramos sąlygos – tai esminiai žingsniai, kurie padėtų ūkininkams ne tik išlikti, bet ir augti“, – pabrėžia Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Anot jo, ypač svarbu palaikyti tuos ūkininkus, kurie imasi inovacijų, drąsiai diversifikuoja veiklas ir kuria šiuolaikišką žemės ūkį. A. Svitojui pritaria ir J. Greinienė: „Jaunimas moka skaičiuoti, gerbia vyresniąją kartą, klauso jų patarimų, bet nori drąsiau investuoti į ūkius, atsinaujinti, daugiau rizikuoti. Jie jau yra verslininkai ir strategai. Aš negaliu atsidžiaugti, kad per tokį trumpą laiką mes turime tokius didelius pokyčius. Aš esu ta vidurinioji karta ir aplink save turiu du puikius pavyzdžius – fiziškai sunkiai dirbusius tėvus ir vaikus, kurie mato galimybes atnaujinti, dirbti lengviau, inovatyviau ir paprasčiau“.
Tą patį akcentuoja ir Europos Komisijos atstovas Lietuvoje M. Vaščega. „Europos Sąjungos parama ir toliau išliks svarbi, tačiau taip pat reikia diegti inovacijas ir naujus verslo modelius, pavyzdžiui, bioekonomiką kaip papildomą pajamų šaltinį. Investicijos turi būti naudingos ūkininkams, o ne tapti kliūtimi. Parama turi būti lengvai pasiekiama, panaudojama efektyviai ir orientuota į augimą – tik tada žemės ūkis taps konkurencingas ir tvarus“, – sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas M. Vaščega.
