Remiantis atnaujintais šio trečiadienio Vokietijos federalinės statistikos tarnybos paskelbtais duomenimis, didžiausia Europos ekonomika traukiasi jau antrus metus iš eilės.
Naujausiais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais susitraukė 0,2 % po to, kai 2023 m. susitraukė 0,3 %.
„Remiantis pirmaisiais Federalinės statistikos tarnybos (Destatis) skaičiavimais, dėl kainų pakoreguotas bendrasis vidaus produktas (BVP) 2024 m. buvo 0,2 % mažesnis nei ankstesniais metais. Vokietijos ekonomikos rodiklių nuosmukis taip pat sudarė 0,2 %, pakoregavus dėl kalendorinio poveikio“, – sakoma Destatis pranešime spaudai.
„Ciklinis ir struktūrinis spaudimas trukdė geresnei ekonomikos plėtrai 2024 m.“, – pridūrė Ruth Brand per Berlyne surengtą spaudos konferenciją apie 2024 m. Vokietijos bendrąjį vidaus produktą.
„Tai – didėjanti Vokietijos eksporto pramonės konkurencija pagrindinėse pardavimo rinkose, didelės energijos sąnaudos, vis dar aukštas palūkanų normų lygis ir neaiškios ekonominės perspektyvos. Tokiomis aplinkybėmis Vokietijos ekonomika 2024 m. vėl susitraukė“, – tęsė Brand.
Pakoregavus dėl kainų poveikio, visos ekonomikos bendroji pridėtinė vertė 2024 m. sumažėjo 0,4 %, o atskirų ekonomikos sektorių rezultatai labai skyrėsi.
„Apdirbamojoje gamyboje gamyba sumažėjo, o bendroji pridėtinė vertė, palyginti su ankstesniais metais, gerokai sumažėjo (-3,0 %). Ypač smarkiai sumažėjo pagrindinių sektorių, tokių kaip mašinų ir įrangos gamyba ar automobilių pramonė, gamyba. Energijai imliose pramonės šakose, kurioms priklauso, pavyzdžiui, chemijos ir metalo apdirbimo pramonė, gamyba išliko nedidelė. 2023 m. gamyba gerokai sumažėjo dėl smarkiai išaugusių energijos kainų“, – savo pranešime spaudai taip pat pažymėjo Destatis.
Statybos pramonėje 2024 m. bendrosios pridėtinės vertės metinis nuosmukis (-3,8 %) buvo dar šiek tiek didesnis. Visų pirma, išliekant aukštoms statybų kainoms ir palūkanų normoms, buvo pastatyta mažiau gyvenamųjų pastatų.
„Statybos užbaigimo darbai taip pat susidūrė su produkcijos sumažėjimu. Priešingai, dėl kelių, geležinkelių ir vamzdynų modernizavimo ir naujos statybos išaugo civilinės inžinerijos sektorius“, – taip pat pažymėjo Destatis.
Tačiau paslaugų sektoriuje 2024 m. užfiksuotas teigiamas augimas (+0,8 proc.), atskirų šakų rezultatai buvo skirtingi. Pavyzdžiui, prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų agreguoto ekonomikos sektoriaus bendroji pridėtinė vertė nekito. Nors, nors mažmeninės prekybos ir transporto paslaugų teikėjai pranešė apie augimą, variklinių transporto priemonių prekybos, didmeninės prekybos bei maitinimo ir gėrimų teikimo veiklų rezultatai, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo.
„Bendroji verslo paslaugų pridėtinė vertė taip pat nekito. Kita vertus, informacijos ir ryšių sektorius toliau augo (+2,5 %). Taip pat nuolat augo su valdžios sektoriumi glaudžiai susijusių ūkio šakų rodikliai: be paties viešojo administravimo, toliau augo švietimo ir visuomenės sveikatos priežiūros sričių rodikliai. Apskritai šių sektorių bendroji pridėtinė vertė, palyginti su praėjusiais metais, gerokai padidėjo (+1,6 %)“, – taip pat teigė Federalinė statistikos tarnyba.
Naujausi duomenys paskelbti likus kelioms savaitėms iki svarbių pirmalaikių rinkimų šalyje, kurių darbotvarkėje svarbiausias klausimas – Vokietijos ekonomikos pertvarkymas. Stagnuojantis augimas, fiskalinis neapibrėžtumas, geopolitinė rizika, didelės energijos sąnaudos ir silpnėjantis automobilių sektorius – visa tai dar labiau didina šalies bėdas, o be reformų, kuriomis siekiama pritraukti struktūrines investicijas ir padidinti konkurencingumą, didžiausia Europos ekonomika rizikuoja užsitęsti.
