Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) kinologę Ernestą Urbietienę ir jos porininkę – keturkoję Corą galima dažnai sutikti įvairiuose renginiuose, kur pristatoma ir policijos profesija. Šios komandos parodomieji pasirodymai dažnai sukausto ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų dėmesį, juos palydi ovacijos ir susižavėjimas. Tačiau toks profesijos pristatymas – tik maža jų darbo dalis.
Neįsivaizduoja savęs kitur
Pradėdama pokalbį Ernesta iškart atvirauja, kad policijos pareigūne svajojo tapti dar nuo vaikystės. Kito plano tiesiog nebuvo. Ji savęs neįsivaizduoja kitur ir po 18 metų darbo Kauno apskr. VPK. „Kai augau, šalia manęs buvo puikūspareigūnų pavyzdžiai – mano dėdė ir krikšto tėtis. Visada jais be galo žavėjausi ir kaskart sutikusi juos prašydavau pasimatuoti uniformą. Ši profesija mano mintyse buvo užprogramuota nuo vaikystės“, – su šypsena prisiminė pašnekovė.
Tad ir tėvų bei sesės, toks Ernestos pasirinkimas, baigus mokyklą, tikrai nenustebino. Šeima palaikė šį sprendimą, niekada nebandė nuo šios minties atkalbėti. Po studijų, ji pradėjo dirbti Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate. „Darbas buvo ir sunkus, ir įdomus, tačiau po daugiau nei dešimties metų pasukau į kinologiją“, – kalbėjo E. Urbietienė.
Iš pradžių nauja augintinė, vėliau ir darbo specifika
Ernesta pasakojo, jog mintys apie kinologiją pradėjo suktis jau seniai, tačiau ja ji tapo, paaugus vaikams, prieš ketverius metus. Būtent tiek metų prieš kelias dienas suėjo jos augintinei ir porininkei Corai. „Visada namuose turėjau augintinių, ir tuomet, kai gyvenau pas tėvus, ir tada, kai jau pati sukūriau šeimą. Šuo mano gyvenime visada buvo, ir ne vienas“, –prisiminė Ernesta.
Po atsisveikinimo su ilgamečiu augintiniu, namuose greitai atsirado belgų aviganių Malinua veislės kalytė Cora. Norėdama tinkamai išauklėti naująją šeimos narę, policijos pareigūnė pradėjo domėtis, kaip tinkamai ją dresuoti ir mokyti, ji kreipėsi ir į kolegas, kurie dirbo su tarnybiniais šunimis. „Treniruočių metu pastebėjau, kad Cora turi daug savybių, tinkančių tapti policijos šunimi, todėl vieną dieną kilo mintis pakeisti darbo pobūdį ir išbandyti save kinologijoje. Taip čia ir atsiradau“, – šyptelėjo Ernesta.
Nuo išdykusio šuniuko iki keturkojo pareigūno
Kauno apskr. VPK kinologu tapti ne taip ir lengva, iš pradžių policijos pareigūnas turi bent pusmetį padirbti kitame padalinyje ir įgyti darbinės patirties, vėliau laukia kinologų kursai. „Manau, kad būnant kinologu, požiūris į darbą yra šiek tiek kitoks, mes esame tokie patys policijos pareigūnai, kaip ir kiti, tačiau turime ir šunį, su kuriuo reikia labai daug dirbti – nuo jauno ir išdykusio šuniuko – užauginti tarnybai tinkantį kolegą. Pilnaverčiu keturkoju pareigūnu jie tampa po maždaug dviejų metų intensyvaus darbo“, – kalbėjo E.Urbietienė.
Nei keturkojai, nei kinologai neatsipalaiduoja ir po pirmųjų egzaminų, kurie laikomi po dviejų metų. Vėliau egzaminai kartojasi kasmet. Tad jų darbą lydi kasdienės treniruotės. Ernesta juokiasi, jog kinologo darbo diena prasideda ir baigiasi treniruote su šunimi.Tačiau kinologai dirba tokį darbą, kokį dirba ir kiti Reagavimo valdybos pareigūnai, vyksta į iškvietimus, vykdo prevencines priemones ir ne visuomet su savimi vedasi keturkojį. Na, o policijos šunys dažniausiai ieško žmogaus kvapo pėdsakų, narkotinių – psichotropinių medžiagų, dalyvauja dingusių be žinios žmonių paieškose. Įprastai šunys policijoje išdirba 10 – 12 metų. Paklausus, kas šiame darbe žavi labiausiai – pašnekovė nusišypso ir ilgai negalvojusi atsako: „Žinoma, jog kasdien į darbą atsivesti savo geriausią draugę!“.
- Kauno policijos info ir foto.
