Leidus aplinkosaugininkams matuoti automobilių taršą viešoje erdvėje, kilo daug diskusijų – ar tai reikalinga, ar tai naudinga? O ar žinojote, kad automobilių taršą privalo matuoti ir servisai, remontavę įtaką išmetamosioms dujoms turinčius komponentus? Tokia yra galiojanti tvarka, tačiau apie ją beveik niekas nekalba, nes tai papildomos išlaidos servisams, kurių kai kurie turėti tiesiog nenori…
Atnaujintas aprašas įpareigoja servisus dirbti kitaip
Įsivaizduokite, kad jūsų automobiliui nepavyko pereiti techninės apžiūros dėl per didelio teršalų kiekio išmetamosiose dujose. Ribos peržengtos nedideliais kiekiais, bet vis tiek peržengtos. Automobilis, rodos, dirba optimaliai, bet vis tiek kažkur slepiasi problema. Nuvažiuojate į servisą. Meistrai pažiūri vieną komponentą, kitą, pakeičia purkštuką, susimokate pinigus ir bandote dar kartą. Vėl nepavyksta. Pinigai išmesti į balą? Galite reikšti pretenzijas, tačiau nieko nepasieksite. Istoriją teks kartoti iš naujo.
O ar žinojote, kad nuo šių metų gegužės pirmosios tokie nuotykiai turėtų būti neįmanomi, nes jei servisas jūsų automobiliui tvarkė tuos komponentus, kurie daro įtaką išmetamosioms dujoms, kartu su sąskaita už darbus jis turi pateikti ir išmetamųjų dujų matavimų rezultatus. Taip, tikėtina, dėl to, kad keliais nevažinėtų daugiau nei turėtų teršiantys automobiliai, nusprendė susisiekimo ministras Marius Skuodis ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas, pasirašę po Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarkos ir aplinkos apsaugos reikalavimų aprašo atnaujinimu.
Dabar šiai temai aktualus IV skyriaus „Aplinkos oro apsaugos reikalavimai“ 24-asis punktas skamba štai taip: „Transporto priemonės techninė būklė, jei buvo atlikta degalų tiekimo, oro tiekimo, išmetamųjų dujų neutralizavimo dalių, įrangos, komponentų, sistemų techninė priežiūra ar remontas, įskaitant perdirbimą, privalo atitikti susisiekimo ministro arba jo įgalioto asmens tvirtinamus techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, o išmetamosios dujos – Teršalų išmetimo reikalavimuose nustatytas normas. Išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga (katalizatorius, kietųjų dalelių filtras) pakeičiama nauja arba naudota, jei ši dar yra veiksminga. Atlikus darbus patikrinama išmetamųjų dujų atitiktis Teršalų išmetimo reikalavimuose nustatytoms normoms – atliekamas išmetamųjų dujų parametrų matavimas ir jo rezultatai nurodomi užsakymo paraiškoje ar kituose transporto priemonės valdytojui išduodamuose dokumentuose.“
Dar automobilių tobulintojams ar teršalų neutralizavimo sistemas norintiems išoperuoti specialistams gali būti įdomus ir 25-as punktas: „Draudžiama į transporto priemonę įmontuoti dalis, įrangą, komponentus, sistemas, kurie nenumatyti gamintojo ir mažina, atjungia ar išderina išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos veikimą ir (ar) veiksmingumą.“
Teršalų matavimo įranga gali būti naudinga ir kasdienėje veikloje
Taigi dabar visi servisai, remontuojantys variklius ir kitus komponentus, kurie daro įtaką išmetamosioms dujoms, turėtų turėti išmetamųjų dujų sudėtį matuojančius aparatus arba sutvarkytus automobilius vežti išmatuoti dūmingumą ir po remonto išvadas pateikti klientams. Tačiau ar ši praktika veikia? Kol kas – nelabai. Mažai servisų turi tokią įrangą ir vadovaujasi šiais aprašais, dėl to daug kas tyliai daro taip, kaip darę. Surasti, kur būtų galima pasitikrinti dūmingumą be techninės apžiūros paslaugas teikiančių įmonių – sudėtinga, bet įmanoma. Pavyzdžiui, Vilniuje tokią įrangą turi ir naudoja „Martono“ servisų tinklas.
„Mes tokią įrangą nusipirkome prieš kurį laiką. Normalu, kad, norint kokybiškai suremontuoti transporto priemonę ir atiduoti klientui ją tvarkingą, be dūmingumo patikros negalima atlikti kai kurių remonto darbų, nes kai automobilis yra per daug dūmina, priežasčių gali būti daug, tad diagnostika ne visuomet būna paprasta. Remontuoji ir nežinai, koks galutinis rezultatas, taigi įrangą turėti naudinga. Pas mus dabar ir turbinų meistrai atvažiuoja patikrinti automobilių. Be to, dabar tai privaloma daryti pagal įstatymą, taigi ši įranga servise yra būtina“, – priežastis, kodėl „Martonas“ pradėjo naudoti dūmingumo matavimo įrangą, paaiškino serviso atstovas Mantas Rimkus.
Rimkus pridūrė, kad senesniais automobiliais važinėjantys klientai ir patys atvažiuoja patikrinti išmetamųjų dujų, nes natūralu, prisibijo aplinkosaugos, kuri, pamatavusi dūmingumą pakelėje, gali ne tik panaikinti techninės apžiūros galiojimą, bet ir skirti nemenką baudą. Išvažiavę iš „Martono“ ir rankoje turėdami savo automobilio dūmingumo matavimų rezultatus jie gali būti garantuoti, kad važinėja tvarkingu automobiliu.
Dūmingumas rodo, kad reikės didesnio remonto
Dėl ko teršalų kiekis išmetamosiose dujose gali peržengti nustatytas ribas? Paprasčiausias paaiškinimas – dėl automobilio nusidėvėjimo, tačiau aiškių priežasčių yra iš tiesų daug.
„Gali būti pats variklis susidėvėjęs: tepaliniai žiedai susidėvėję, indėklai ar dar kažkas, susidėvėję DPF ir kiti filtrai, katalizatoriai, blogas išmetimo sistemos slėgio daviklis, temperatūrinis daviklis, EGR vožtuvo darbas. Taip pat ir turbinos problemos, problemos degalų įpurškimo sistemoje, blogas degalų siurblys ar kiaura išmetimo sistema. Dyzeliniai automobiliai dažnai pradeda dūminti daugiau nei turėtų, kai susidėvi purkštukai“, – priežastis neatsikvėpdamas vardijo Mantas Rimkus.
Nuspėti, dėl ko dūmija automobilis, galima tiek pagal išmetamųjų dujų spalvą, tiek pagal sudėtį. Tačiau nustatyti konkrečią problemą neretu atveju nebūna lengva, nes dauguma galimai susidėvėjusių komponentų – variklio viduje, tad pats darbas juos ištraukti ir apžiūrėti – sudėtingas ir nepigus. Dauguma klientų nori kuo pigesnės ir paprastesnės diagnostikos.
Susisiekimo ir aplinkos ministrai atnaujintus automobilių remontavimo aprašus pasirašė labiau su aplinkosaugine idėja, kad į gatves neišvažiuotų daugiau nei priklauso teršiantys automobiliai, kad servisai juos sutvarkytų taip, kaip reikia, kad jie atitiktų taršos normas. Tačiau automobilių meistrai sako, kad tai gali vairuotojus apsaugoti ir nuo didesnių problemų.
„Padidėjęs dūmingumas yra signalas, kad automobiliui reikalingas didesnis remontas. Ir jeigu tai nebus sprendžiama laiku, remonto dydis ir kaštai gali smarkiai išbrangti, nes vienas gedimas sukelia kitą ir įvyksta grandininė reakcija, pavyzdžiui: susidėvėjusi turbina praleidžia tepalą į variklį ir išmetimą, varikliai užsigazuoja ir sprogsta. Labai brangūs yra DPF ir GPF filtrų gedimai“, – galimas problemas vardijo „Martono“ direktoriaus pavaduotojas.
Taigi, jei dūmingumas po remonto nesumažėja, vadinasi, problema nėra išspręsta, ji gali daryti žalą kitiems automobilio komponentams. Servisai dabar privalo ne tik tvarkyti problemas, bet ir pateikti dokumentą, rodantį, kad dūmingumas yra geras, automobilis tvarkingas.
O kas, jei po variklio ar išmetimo sistemos remonto dūmingumo matavimai klientui nebus pateikti? Ne pirmas kartais, kai valstybė, sugalvojusi reikalavimus, nelabai pasirūpina priežiūra, kaip jie įgyvendinami. Teoriškai – nieko, dėl to dauguma servisų tyli ir veikia kaip seniau. Tačiau klientai gali kreiptis į vartotojų teisių apsaugos tarnybas – pagal naujuosius aprašus jos privalės ginti klientą ir papurtyti servisus, kurie jus į gatvę išleido nesumažinę automobilio dūmingumo iki nustatytų normų ribų. Taip pat patys klientai turėtų reikalauti iš servisų dokumentų, rodančių, kad automobilis iš remonto dirbtuvių išvažiuoja neteršiantis aplinkos daugiau, nei turėtų.
Tačiau kas gi taip stropiai laikysis taisyklių, jei pati valstybė į savo sukurtus standartus kartais spjauna per petį?
„Valstybės įmonės savo automobilių parko priežiūrai taip pat atlieka viešuosius pirkimus, ir įdomu tai, kad ten tarp sąlygų nebūna įtrauktas dūmingumo matavimas ar įranga jam. Ten būna daug nereikšmingų reikalavimų, kurie neturi jokios įtakos remonto darbams, bet daug kitų mažmožių, ir finišas toks, kad dėl įvairius reikalavimus kuriančių institucijų automobilių priežiūros varžosi ir garažinio lygio servisai, kurie neatitinka net minimalių aplinkos apsaugos reikalavimų, neturi automobilių taršą tikrinančios įrangos, nepildo GPAIS, neteisingai tvarko pavojingas atliekas ar tiesiog veda juodąją buhalteriją. Manau, valstybinių įmonių automobilių parkai turėtų būti pavyzdys kitiems vairuotojams, tačiau ne visuomet taip būna“, – kurioziškus automobilių priežiūros verslo užkulisius nupasakojo M. Rimkus.
