Šiemet kone trimis savaitėmis anksčiau derliaus nuėmimo darbus pradėję ūkininkai pripažįsta nepamenantys, kada technika į laukus išriedėjo taip anksti. Ir nors anksčiau pradėti darbai padėjo papildyti apyvartinių lėšų rezervą, rezultatai ne tokie optimistiniai, kokių tikėtasi: derlių šiemet retino ir sunkiai prognozuojami orai, ir liepos pabaigoje praūžusi didžiausia šių metų audra.
Metai nustebino
Kaip pasakojo Raseinių rajone vystomo augalininkystės ūkio šeimininkas, Raseinių ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimas Gunevičius, žieminius miežius savo ūkyje šiemet jis pradėjo kulti trimis savaitėmis anksčiau nei pernai, žieminius rapsus ir kviečius – savaite. „Problemų anksčiau pradėti derliaus nuėmimo darbus nėra, technika ruošiama dar žiemą arba ankstyvą pavasarį. Kalbant apie finansus, ankstyvesnė derliaus nuėmimo darbų pradžia padėjo mums lengviau atsikvėpti. Augalininkystės ūkiams birželis ir liepa finansiškai paprastai išties sudėtingi mėnesiai, stinga apyvartinių lėšų. Žieminius miežius pradėjus kulti keliomis savaitėmis anksčiau ir grūdų supirkėjams atsiskaitant laiku, mums dirbti paprasčiau”, – komentavo R. Gunevičius.
Apyvartinių lėšų stygių, pašnekovo žodžiais, lemia tai, jog pastaruosius porą metų gerokai išaugo trąšų ir augalų apsaugos priemonių kainos. Pernykštis derlius taip pat buvo prastesnis nei tikėtasi.
„Grūdų supirkimo kainos keičiasi, bet nedaug, priešingai nei trąšų, augalų apsaugos ar degalų kainos. Pavyzdžiui, prieš kainų kilimą amonio salietra kainavo 200 eurų už toną, kviečių supirkimo kaina siekė 180 eurų už toną. Dabar amonio salietros tona kainuoja daugiau kaip 300 eurų. Kompleksinių trąšų toną prieš porą metų pirkome už 1500 eurų, praėjusiais metais – už 700 eurų, šiais metais jų kaina siekia apie 600 eurų. Grūdų supirkimo kainos turėtų būti aukštesnės, kad būtų galima bent vidutiniškai ūkininkauti”, – neabejoja Raseinių ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Kaip pastebi Jungtinės centrinės kredito unijos „Kreda” verslo plėtros vadovė Jolita Rėkutė, prastesnis praėjusių metų derlius, sunkiai prognozuojamos oro sąlygos, įplaukų stygius, derliaus nuėmimo darbams prasidėjus ir tęsiantis, žemės ūkio sektoriuje išties kelia nemažai iššūkių ūkininkams, todėl poreikis apyvartinėms lėšoms nemažėja. „Kreda” grupės suteiktos paskolos žemės ūkiui pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, augo 18 proc. ir sudarė 87,6 mln. eurų.
Derliaus prognozės – be optimizmo
Kokį derlių ūkininkai prognozuoja šiemet? „Kiek teko bendrauti su Raseinių krašto ūkininkais, kviečių derlius mūsų rajone panašus kaip pernai, skirtumas tik tas, kad grūdų kokybė prastesnė. Praėjusiais metais didesnę dalį sudarė ekstra klasės kviečiai, šiemet aukščiausia klasė – antra. Kalbant apie žieminį rapsą, šie metai taip pat prastesni – tam įtakos turėjo pavasarinės šalnos. Ūkininkai tikėjosi gausaus derliaus, bet prikūlė gerokai mažiau. Jei pernai derlius buvo skaičiuojamas nuo trijų tonų ir daugiau, tai šiemet – tik nuo dviejų tonų. O po liepos pabaigoje praūžusios audros, kai kur iš hektaro teliko tona. 15 proc. kviečių po audros teko palikti laukuose. Įprasta sakyti, kad ūkininkai skundžiasi, tačiau, iš tiesų, mes tik konstatuojame faktus”, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Ūkininkas pripažįsta – investicijos ūkyje būtinybė. Anksčiau į technikos atnaujinimą pavykdavo investuoti kasmet, tačiau šiemet apie investicijas negalvoja. Ūkyje reikalingas purkštuvas, sėjamoji, tačiau kol kas tenka verstis su turima technika – dėl sudėtingų pernykščių metų vis dar tenka kompensuoti praėjusių metų nuostolius. Žinoma, ateityje investicijos planuojamos, nes kitaip ūkininkauti būtų dar sudėtingiau.
R. Gunevičius yra Raseinių kredito unijos narys. Šios kredito unijos valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė Birutė Žiūraitienė sako, kad jos vadovaujama unija glaudžiai bendradarbiauja su Raseinių krašto ūkininkais ir supranta jų iššūkius. Raseinių kredito unijoje ūkininkai dažniausiai skolinasi ūkio pastatams ir žemės ūkio technikai bei įrangai įsigyti ar atnaujinti, žemės ūkio paskirties žemei pirkti, dėl sunkiai prognozuojamo sezono: gamtos stichijų, nepalankių oro sąlygų bei produkcijos supirkimo kainų pokyčių, kasmet vis aktualesnis tampa apyvartinių lėšų skolinimasis.
