Rusijos prezidento Vladimiro Putino dalijimasis informacija apie pasamdytų karių, belaisvių ir nuostolių skaičių bei Rusijos nestrateginių branduolinių ginklų galią rodo, kad jis yra aršus Kremliaus propagandos „aktyvių priemonių” dalyvis.
V. Putinas tariamu nuostolių ir belaisvių skaičiumi siekia demoralizuoti Ukrainos visuomenę, grasinti Europos politiniam elitui nestrateginiais branduoliniais ginklais ir nuraminti Rusijos gyventojus. Skaičių neatitikimai, kuriais dalijasi Putinas, ir chaosas Kremliaus sistemoje rodo nestabilumą Maskvoje, kuris, tikėtina, išsisklaidys tęsiantis karui.
Birželio 4 d., likus dienai iki Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo pradžios, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas daug kalbėjo kariniais klausimais. Skirtingai nuo savo pasisakymų tame pačiame forume 2022 m. ir 2023 m., jis pateikė keletą jautrių skaičių, įskaitant kontraktinių karių verbavimo dinamiką, abiejų pusių karo belaisvių skaičių, nuostolių skaičių ir net Rusijos nestrateginių branduolinių ginklų išeigą.
Tačiau šie skaičiai rodo, kad V. Putinas asmeniškai dalyvauja Rusijos saugumo ir žvalgybos „aktyviosiose priemonėse” (aktivniye meropriyatiya – Rusijos propagandistų vykdomų dezinformacijos ir psichologinių operacijų terminas). V. Putino pareiškimais siekiama demoralizuoti Ukrainos visuomenę tariamu nuostolių ir karo belaisvių skaičiumi, grasinti Europos politiniam elitui nestrategine branduoline ginkluote, kad sukeltų nesutarimus dėl jų solidarumo su Jungtinėmis Valstijomis,ir nuraminti Rusijos gyventojus.
Tačiau pagrindinė jo veiklos priežastis gali būti pamažu trumpėjantis laikas, kurį Rusija dar turi imituoti neprilygstamą karinę galią ir tęsti karą prieš Ukrainą.
V. Putinas teigė, kad nuo sausio iki gegužės mėnesio daugiau kaip 160 000 vyrų pasirašė sutartis dėl karinės tarnybos Rusijos ginkluotosiose pajėgose. Tai reiškia, kad kiekvieną mėnesį sutartį turėjo pasirašyti 32 000 naujų karių, t. y. maždaug po 1 000 karių kasdien.
Jis palygino tai su, kaip pranešama, daugiau nei 300 000 naujai sudarytų sutarčių karių, pasiektų 2023 m. Tačiau, priešingai, mažiau nei prieš šešis mėnesius Kremliaus vadovas anksčiau teigė, kad per 2023 m. buvo pasamdyta apie 486 000 naujai kontraktuotų karių.
Anksčiau buvęs prezidentas ir dabartinis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas sakė, kad per pirmąsias 50 2024 m. dienų buvo užverbuota 53 000 vyrų, t. y. vėl maždaug po 1 000 naujų karių kasdien. Oficiali verbavimo dinamika atrodo linijinė, nes tolygiai pateikiama nuo 2023 m. gegužės iki gruodžio mėn.
Tai reiškia, kad skaičiai greičiausiai suklastoti, nes linijinis verbavimas beveik neįmanomas net ir laikantis griežto plano. Nepaisant to, operuodama tokiais skaičiais, Kremliaus vadovybė vis dar pristato Rusiją kaip šalį, turinčią begalę darbo jėgos ir begalinį norą tęsti karą, net jei regioniniams pareigūnams tenka didinti išmokas, kad paskatintų žmones pasirašyti sutartis su ginkluotosiomis pajėgomis.
Kalbėdamas apie nuostolius, V. Putinas teigė, kad Rusija praranda penkis kartus mažiau karių nei Ukraina. Tai reikštų, kad per mėnesį Rusija praranda tik 5 000 karių, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos – 25 000.
Nepaisant to, kokia neįtikėtina atrodo ši proporcija, kuri, jei būtų teisinga, visus oficialiai deklaruojamus šimtus tūkstančių kontraktinių ir mobilizuotų karių Rusijoje padarytų nereikalingais, V. Putinas bando sukelti nusivylimą Ukrainos visuomenėje ir tikisi demoralizuoti Vakarų paramą Ukrainai.
Šiuo atveju Kremliaus vadovas bando pasinaudoti tuo, kad Ukrainos pareigūnai viešai neskelbia savo nuostolių.Tuo pat metu V. Putinas tikriausiai bando nuraminti Rusijos gyventojus, kurie pamažu, bet vis dažniau sužino apie tikrąjį kovinių nuostolių skaičių. Tai rodo, kaip Rusijos pareigūnai įžvelgė didelę grėsmę mobilizuotų karių žmonų nepasitenkinime ir protestuose prieš karą ir paskelbė šį judėjimą „užsienio agentų” veiksmu.
Rusijos kariuomenės nuostoliai yra daug didesni už nuostolius, patirtus per devynerius metus trukusį Afganistano karą ir vienuolika metų trukusius Čečėnijos karus kartu sudėjus. Nepaisant to, Kremlius kalba tik apie tai, kad Ukraina neva patiria penkis kartus didesnius nuostolius ir ilgai negalės pasipriešinti.
Trečiasis pagrindinis V. Putino klausimas buvo susijęs su branduoline ginkluote. Viena vertus, jo retorika tėra dar vienas Kremliaus branduolinio šantažo etapas.
Kita vertus, tai pirmas kartas, kai oficialiai ir viešai paskelbta tikroji Rusijos nestrateginių branduolinių ginklų galia, siekianti 70-75 kilotonų. Pažymėtina, kad V. Putinas bandė pateikti Rusijos nestrategines branduolines bombas kaip galingesnes už JAV arsenalą, nes amerikiečių taktinės gravitacinės bombos B61-12 turi kelis galingumo variantus – nuo 0,3 iki 50 kilotonų, t. y. mažesnį nei Rusijos ginklų pajėgumas.
Siekdamas suskaldyti Vakarų aljansą, V. Putinas taip pat bando įrodyti, kad Maskva yra pasirengusi aptarti savo nestrateginį branduolinį arsenalą mainais į diskusijas dėl Rusijos statuso Ukrainoje. Tą patį jis anksčiau šiais metais išsakė ir dėl kitų strateginio stabilumo klausimų, įskaitant kosmoso saugumą.
Todėl Maskva ir toliau laikosi savo klasikinės taktikos: viena vertus, imituoja neprilygstamą karinę galią, kita vertus, demonstruoja melagingus pažadus derėtis. Neseniai įvykę atsitiktiniai Rusijos vadovybės pasikeitimai rodo, kaip Rusija imituoja, kad yra didžiulė karinė galia ir stipri bei stabili vyriausybė.
Pavyzdžiui, paskutinį kartą Vyriausybinė ginkluotųjų pajėgų poreikių koordinavimo taryba posėdžiavo vasario mėn. Tai kontrastuoja su reguliariais posėdžiais, kurie anksčiau nuo jos įsteigimo 2022 m. spalio mėn. vykdavo kas vieną ar du mėnesius.
Be to, V. Putinas gegužės ir birželio mėn. surengė tik du susitikimus su karinių apygardų vadais, palyginti su daug dažnesniais tokiais susitikimais anksčiau. V. Putino dalijamų skaičių neatitikimai ir chaosas Kremliaus sistemoje rodo nestabilumą Maskvoje, kuris, tikėtina, toliau tik didės, nes tęsiasi ilgas karas.
Pavel Luzin, Eurasia Daily Monitor
