Azerbaidžanas ir Slovakija neseniai pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, kuris atveria duris bendrai gynybos produktų gamybai, o Slovakija ketina gaminti Baku finansuojamą ginkluotę. Slovakijos strateginės partnerystės su Azerbaidžanu išplėtimas įgauna svarbų geopolitinį aspektą, galintį pakeisti ES ir NATO santykių dinamiką ir jėgų pusiausvyrą regione.
Visapusiška Rusijos invazija į Ukrainą suteikė Azerbaidžanui galimybę plėsti prekybą energetikos ištekliais su Europa ir užmegzti individualią strateginę partnerystę su ES ir ne ES narėmis.
Gegužės 7 d. Slovakijos Ministras Pirmininkas Robertas Fico atvyko į Azerbaidžaną su oficialiu vizitu susitikti su Azerbaidžano Prezidentu Ilhamu Alijevu. Šis vizitas tapo svarbiu Azerbaidžano ir Slovakijos partnerystės etapu, nes abu vadovai aptarė naujas galimybes, pavyzdžiui, Azerbaidžano dujų transportavimą į Slovakiją, ir pakėlė dvišalius ryšius į strateginį lygį.
Pastaraisiais metais Azerbaidžanas daugiausia dėmesio skyrė individualių strateginių partnerysčių kūrimui tiek su ES, tiek su ES nepriklausančiomis Europos valstybėmis, nepaisant įtemptų Baku ir Briuselio santykių. Energetikos
sektorius buvo labai svarbus Azerbaidžano daugiasektorinės diplomatijos variklis.
Pripažindamas dabartinį Azerbaidžano ir Europos Sąjungos partnerystės lygį, R. Fico išreiškė norą būti tiltu tarp Baku ir Europos Sąjungos mainais į Azerbaidžano investicijas į Slovakijos ekonomiką. Šis sandoris reiškia nuolatinę Azerbaidžano įtakos plėtrą ne tik Balkanuose, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje.
2022 m. vasarį Rusijai įvykdžius plataus masto invaziją į Ukrainą, Europos šalims reikėjo rasti patikimų alternatyvių energijos eksportuotojų. Tai Azerbaidžanui suteikė precedento neturinčią galimybę išplėsti savo dalyvavimą Europos rinkose. Prekyba energija suvaidino pagrindinį vaidmenį R. Fico oficialaus vizito metu, kurio metu Azerbaidžano ir Slovakijos vyriausybės pasirašė susitarimą dėl strateginės partnerystės. Šis susitarimas padėjo pagrindą glaudesniam bendradarbiavimui energetikos ir gynybos sektoriuose.
Tą pačią dieną, kai įvyko Alijevo ir Fico susitikimas, buvo surengtas Azerbaidžano ir Slovakijos verslo forumas, kuriame aptarta daugybė abiejų šalių bendradarbiavimo investicinių projektų.
Bene svarbiausias R. Fico vizito į Baku aspektas – pasirašytas susitarimo memorandumas karinio ir techninio bendradarbiavimo srityje ir susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Šie susitarimai atveria duris bendrai gynybos produktų gamybai: Slovakija ketina gaminti Azerbaidžano finansuojamą ginkluotę. Šis susitarimas gali ne tik sustiprinti Slovakijos gynybos pramonę, bet ir gerokai padidinti Azerbaidžano karinius pajėgumus, nes Baku galės eksportuoti arba naudoti pagamintus ginklus.
Vietos žiniasklaida ir oficialūs diplomatiniai šaltiniai nenurodė, kokia ginkluotė bus gaminama bendrai. Tačiau tikėtina, kad pagal naująjį susitarimą bus bendrai gaminamos 152 milimetrų savaeigės haubicos ir su jomis susiję artilerijos sviediniai. Azerbaidžanas yra gerai susipažinęs su Čekijoje ir Slovakijoje pagamintomis savaeigėmis haubicomis. Konkrečiai, daugkartines raketų paleidimo sistemas DANA M1 (152 mm) ir RM-70 („Vampyras“) Azerbaidžano pajėgos aktyviai naudojo per Antrąjį Karabacho karą su Armėnija 2020 m.
Anksčiau galimas Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) šalies narės pagamintų modernių artilerijos sistemų atsiradimas ir dislokavimas mūšio lauke tarp NATO nepriklausančių šalių kėlė diskusijas. Pavyzdžiui, 2017 m. Čekijos vyriausybė pareiškė, kad neišdavė privalomų licencijų Azerbaidžanui parduoti bet kokius mirtinus ginklus.
Nepaisydama prieštaravimų, Azerbaidžano vyriausybė toliau investuoja į vietos gynybos pramonės plėtrą, kartu pirkdama modernią ginkluotę iš Izraelio, Turkijos, Italijos, Serbijos, Bulgarijos, o dabar ir iš Slovakijos. Naujasis susitarimas su Slovakija padės Azerbaidžanui įgyti pranašumą dėl karinės galios posovietiniame regione, o Baku susidomėjimas moderniomis artilerijos sistemomis nėra paprastas sutapimas, nes Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kaip svarbu regioniniuose konfliktuose turėti dideles artilerijos sviedinių atsargas.
Maskvos įsiveržimas į Ukrainą tapo įmanomas dėl intensyvios artilerijos ugnies. Rusijos artilerijos pranašumas buvo labai svarbi priemonė priešinantis Ukrainos taktikai ir stabdant 2023 m. Ukrainos kontrpuolimą. Visai neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai nebetrūksta artilerijos sviedinių, nors netrukus jų reikės daugiau. Iki šiol artilerijos disbalansas buvo vienas iš lemtingiausių Rusijos pranašumų, dėl kurio Ukrainos pusė patyrė daug karių ir civilių aukų.
Ukrainos nesugebėjimas konkuruoti su Rusija artilerijos ugnimi ir vėluojanti Vakarų karinė pagalba padrąsino Azerbaidžaną stiprinti savo artilerijos dalinius, importuojant daugiau vakarietiškų modernių savaeigių haubicų dabar, o ne laukiant galimo konflikto ateityje. Kadangi Azerbaidžanas nėra oficialus NATO ar ES narys, jis negali tikėtis tiesioginės partnerystės su pirmaujančiomis šalimis narėmis, tačiau pavienių partnerysčių užmezgimas buvo gana veiksmingas.
Pavyzdžiui, vasario 28 d. Azerbaidžano žiniasklaida patvirtino ankstesnius pranešimus, kad Baku pasirašė naują gynybos sutartį su Serbija dėl 48 savaeigių 152 mm kalibro haubicų „Nora B-52NG“ pirkimo. Serbijos gynybos bendrovė „Yugoimport“ sukūrė haubicas, suderinamas su standartiniais NATO šaudmenimis ir aprūpintas pažangiomis ugnies valdymo sistemomis.
Be haubicų, Azerbaidžanas neseniai įsigijo modernų karinį transporto lėktuvą „Spartan C-27“, kurį pagamino Italijos gynybos milžinė „Leonardo“. 2023 m. Azerbaidžanas po vyriausybių derybų įsigijo modernų karinį transporto lėktuvą „Spartan“. Tai yra vienas iš svarbių Azerbaidžano Vakarų gynybos užsakymų didinant jo karinius
pajėgumus.
Dabartinis Europos Sąjungos susiskaldymas, ypač su Vengrija ir Slovakija, paskatino šias valstybes ieškoti partnerystės už 27 narių bloko ribų.Šiomis aplinkybėmis Slovakijos sprendimas plėtoti strateginę partnerystę su Azerbaidžanu įgauna svarbų geopolitinį aspektą, galintį pakeisti ES ir NATO santykių dinamiką ir galios pusiausvyrą platesniame regione.
Fuad Shahbazov, Eurasia Daily Monitor
