Gegužės 20 d., pirmadienį, 14 val., VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7, Kaunas) vyks iškilmingas VDU Senato posėdis, kurio metu VDU Garbės daktaro regalijos bus įteiktos istorikui, profesoriui Timothy Garton Ash.
VDU Garbės daktaro vardas prof. T. G. Ash skiriamas už nuopelnus tarptautinio bendradarbiavimo ir demokratijos stiprinimo srityse bei reikšmingą indėlį puoselėjant laisvės, teisingumo, solidarumo vertybes.
Prof. Timothy Garton Ash yra britų istorikas, žurnalistas, Europos tyrimų profesorius Oksfordo universitete, Isiah Berlin profesūros bendradarbis Oksfordo St. Antony koledže ir Stenfordo universiteto „Hoover Institution“ vyresnysis bendradarbis, parašęs vienuolika knygų apie Europos transformacijas per pastaruosius 50 metų.
Didžioji dalis jo darbų skirta šiuolaikinei Europos istorijai, ypač – Vidurio ir Rytų Europos šalims, buvusiems komunistiniams regiono režimams, slaptosios policijos archyvų analizei bei Rytų bloko valstybių tapimui Europos Sąjungos narėmis. Prof. T. G. Ash yra tyrinėjęs Europos vaidmenį pasaulyje ir politinės laisvės, įvairovės bei žodžio laisvės iššūkius.
Savo mokslinės veiklos įtaka Timothy Garton Ash gali būti gretinamas su tokiais valstybių lyderiais kaip Vaclavas Havelas ar Joachimas Gauckas. Jo ryšys su VDU daugiausia driekiasi per Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro veiklas. T. G. Ash prisideda prie A. Sacharovo konferencijų turinio formavimo, 2021 m. vykusioje konferencijoje skaitė pranešimą. Dar iki centro įkūrimo, istorikas puoselėjo bendrystę su profesoriumi Leonidu Donskiu.
T. G. Ash gimė 1955 m. Londone, Anglijoje. Po studijų Oksfordo universiteto Exeter ir St. Antony koledžuose, jis išvyko studijuoti tuomet vis dar padalintame Berlyne, Vakarų Berlyno laisvajame universitete bei Rytų Berlyno Humboldto universitete. Tuometinės VDR slaptoji policija „Stasi“ sekė jį ir įtarė esant britų šnipu.
Šaltojo karo metais T. G. Ash išgarsėjo kaip žodžio laisvės ir žmogaus teisių puoselėtojas tuometinėse Sovietų Sąjungos ir Rytų bloko šalyse, skyręs ypatingą dėmesį Vokietijai ir Lenkijai. Tarp jo knygų – „Und willst Du nicht mein Bruder sein …’ Die DDR heute“ (1981 m.) apie tuometinę Rytų Vokietiją, „The Polish Revolution: Solidarity“ (1983 m.) apie Lenkijos „Solidarumo“ judėjimą, „The Magic Lantern: The Revolution of ’89 witnessed in Warsaw, Budapest, Berlin and Prague“ (1990 m.), „Homelands: a Personal History of Europe“ (2023 m.) ir daug kitų.
Devintajame dešimtmetyje Timothy Garton Ash buvo savaitraščio „The Spectator“ užsienio naujienų redaktorius bei dienraščio „The Independent“ apžvalgininkas. 1989 m. istorikas tapo moksliniu bendradarbiu Oksfordo universiteto St. Antony koledže, 2000 m. – vyresniuoju moksliniu bendradarbiu Stenfordo universiteto idėjų kalvėje „Hoover Institution“, 2004 m. – Europos tyrimų profesoriumi Oksfordo universitete.
Nuo 2004-ųjų prof. T. G. Ash yra dienraščio „The Guardian“ apžvalgininkas, ilgametis „New York Review of Books“ bendradarbis, jo tekstų vertimai skelbiami Turkijos dienraštyje „Radikal“ bei Ispanijos dienraštyje „El Pais“ ir kituose leidiniuose.
2005 m. žurnalas „Time“ įvardijo prof. Timothy Garton Ash kaip vieną iš šimto įtakingiausių žmonių pasaulyje: „Dauguma istorinių veikalų lieka gulėti lentynose. Tačiau tokia istorija, apie kurią rašo T. G. Ash, greičiau atsiduria ant viso pasaulio sprendimų priėmėjų stalo“, – apie istoriką rašė „Time“.
Prof. T. G. Ash už savo veiklą yra pelnęs įvairius apdovanojimus – Vokietijos Federacinės Respublikos ordiną „Už nuopelnus“, George‘o Orwello premiją, Somerseto Maughamo premiją, „Premio Napoli“, Hoffmanno von Fallerslebeno premiją už politinius tekstus, Davido Watto vardo premiją ir kt.
Istorikas pasisako prieš konservatyvius ir populistinius ES šalių lyderius, tokius kaip Viktoras Orbanas Vengrijoje bei Jarosławas Kaczyńskis Lenkijoje. Jis yra išsakęs nerimą dėl V. Putino, D. Trumpo bei „Brexit“, išreiškęs liberalų, D. Britanijos narystę ES palaikantį požiūrį.
2007-aisiais Vokietijoje jam įteikiant Karolio Didžiojo apdovanojimą, T. G. Ash buvo pristatytas kaip „įtakingas anglų europietis ir Europos anglas“, kuris ne tik deda pastangas, kad Jungtinė Karalystė išliktų Europos vertybių lauke, bet ir svariai prisideda prie pačios Europos koncepcijos kūrimo.