Po dešimtmečio beveik kas antras Lietuvos gyventojas turės po telefoną ir visi galės žiūrėti apie trisdešimt televizijos programų, taip numatoma Vyriausybės patvirtintoje Valstybinėje ryšių ir informatikos plėtojimo programoje. Tokį tekstą skelbė LRT žinių pranešėja 1995-aisiais. Per pastaruosius 30 metų mes visi kartu iš esmės pakeitėme savo įpročius, o kartu pasaulį ir to nė nepastabėjome. Bet apie viską nuo pradžių.
Šiuo metu Lietuvoje veikia per 260 finansų technologijų („Fintech“) įmonių, kuriose dirba per 7 tūkst. darbuotojų, o paslaugos teikiamos 27 mln. vartotojų ES ir kitur. Finansų ministerijos apklausų duomenimis, 38 proc. lietuvių naudojasi „Fintech“ produktais, kaip ir 31 proc. įmonių. Panašus kiekis tiek gyventojų, tiek įmonių norėtų išbandyti naujus „Fintech“ produktus. Daugiausiai potencialo pagal apklausas turi mokėjimai, skaitmeninė bankininkystė, investavimas, draudimas ir sutelktinis finansavimas. Žinoma, reikėtų nepamiršti ir dirbtinio intelekto, duomenų analizės įrankių.
Bet ką ši informacija iš tiesų reiškia? Lietuvoje trečdalis gyventojų nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be „Fintech“ įmonių, o dar trečdalis norėtų išbandyti išmaniai valdyti savo finansus, gauti paslaugas, sąskaitas, atlikti atsiskaitymus ir t.t. Taip pat ir tai, kad lietuviškos „Fintech“ bendrovės yra vertinamos užsienyje.
Tolokai nuo laidinių telefonų kas antruose namuose, ar ne?
Eksponentinis augimas ir prieinamumas
2019 m. pasaulyje veikė apie 12 000 „Fintech“ startuolių, iki 2023 m. šis skaičius padidėjo iki apytiksliai 30 000. Sektoriaus vertė pasaulyje vertinama maždaug 200 mlrd. dolerių ir, prognozuojama, per ketverius metus augs dar dvigubai. Tai atspindi didelį susidomėjimą „Fintech“ sektoriumi ir jo galimybėmis prisidėti prie ekonomikos augimo ir inovacijų plėtros. Iš kur toks milžiniškas augimas?
Visų pirma, patogumas. „Fintech“ sprendimai dažnai siūlo paslaugas čia ir dabar, keliais mygtuko paspaudimais. Pavyzdžiui, mobiliosios bankininkystės programėlės leidžia vartotojams tvarkyti savo finansus, mokėti sąskaitas ir pervesti pinigus bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje, eliminuodamos būtinybę fiziškai apsilankyti banke.
„Fintech“ siūlomi produktai dažniausiai kainuoja pigiau. Daugelis šio sektoriaus įmonių veikia internete ir turi mažesnes veiklos išlaidas nei tradicinės finansų įstaigos, o tai leidžia siūlyti mažesnius mokesčius ir palūkanų normas klientams.
„Fintech“ yra prieinamas kiekvienam, turinčiam internetą, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Taip pat išmanios paslaugos yra itin greitos – autentifikavimą daugelyje programėlių jau atlieka dirbtinis intelektas, o įvairūs sandoriai – nuo paskolos iki investicijų – sudaromi per kelias minutes.
„Fintech“ savo pasiūla jau senai pralenkė tradicinius bankus ir kitas institucijas – nuo mokėjimų iki sutelktinio finansavimo, draudimo ir kitų paslaugų. Galite rinktis iš daugybės siūlomų produktų, kurie yra ir saugūs, mat itin daug lėšų skiriama investicijoms į sistemų patikimumą.
Visa tai kartais augina vartotojų skaičių ir iš esmės pakeitė dažnai mistifikuojamą finansų sektorių. Bet tai dar ne viskas.
Gamta, kurią „netyčia“ tausojame
Ar atsimenate tuos laikus, kai norėdami atsidaryti sąskaitą turėjote vyktį į banko padalinį, laukti eilėje, pildyti popierinį prašymą, pasirašyti sutartį ir t.t.? Atrodo atgyvena, tačiau tai buvo įprasta vos prieš 10 metų.
Dabar padauginkime vien tik šį pavyzdį iš 27 mln. „Fintech“ vartotojų – deginančių kurą ir važiuojančių, pildančių popierius ranka, gaištančių laiką. Standartinė paslaugų sutartis apima apie tris popieriaus lapus. Taigi vien popierinių sutarčių atsisakymas reiškia apie apie 81 mln. sutaupytų lapų arba 10 tūkst. išsaugotų medžių, nes iš vieno brandaus medžio galima pagaminti apie ~8000 mums visiems įprastų A4 formato popieriaus lapų. Neskaičiuojant vandens ir kitų resursų.
Pridėkime skaitmeninius mokėjimus ir parašus – didėjantis skaitmeninių mokėjimų, elektroninių parašų ir mobiliosios bankininkystės populiarumas suteikia didžiulę galimybę sumažinti įprastinių bankininkystės metodų, tokių kaip grynieji pinigai, čekiai ir popieriniai išrašai, poveikį aplinkai. Šis perėjimas prie visiškai skaitmeninės bankininkystės naudingas ne tik dėl patogumo, bet ir padeda kurti tvaresnes finansines operacijas.
Įprastiniai atsiskaitymo būdai, įskaitant grynuosius pinigus ir plastikines kredito korteles, vidutiniškai išskiria 3,78 g CO2 per vieną operaciją. Maždaug trečdalį debeto kortelių mokėjimo sistemos poveikio aplinkai sudaro šiltnamio efektą sukeliančios dujos, išmetamos dėl energijos vartojimo ir transportavimo.
Skaitmeninės piniginės gali būti ekologiška atsiskaitymo alternatyva, padedanti sumažinti popieriaus ir plastiko atliekų kiekį ir turinti daug patogių funkcijų. Vis daugiau vartotojų renkasi ekologiškas mokėjimo galimybes ir parsisiunčia mobiliąsias pinigines.
Bekontakčiai mokėjimai siejami ir su tvariu transportu, nes leidžia žmonėms mokėti už viešąjį transportą nenaudojant grynųjų pinigų ar popierinių bilietų, o tai jau reikšmingai mažina popieriaus naudojimą ir su tuo susijusį poveikį aplinkai.
Jungtinės Tautos (JT) ir jų atitinkamos programos, įskaitant Jungtinių Tautų Aplinkos Programą (UNEP), aktyviai nagrinėja „Fintech“ sektoriaus ir tvarumo ryšį. Ši sritis įvardijama kaip viena iš daugiausiai teigiamo poveikio galinčių turėti technologijų šakų – nuo skurdo mažinimo iki paslaugų prieinamumo didinimo, nuo tiesioginio gamtos saugojimo iki žaliųjų finansų inžinerijos priemonių.
Finansų ir „Fintech“ sektoriai išties aktyviai skatina tvarumą ir ekologinį sąmoningumą.
„Fintech“ įmonės kuria skaitmeninius sprendimus, skirtus aplinkosaugos problemoms spręsti, o sektoriaus lyderiai siekia investuoti į tvarias iniciatyvas, pavyzdžiui atsinaujinančią energiją. 2022 m. pasaulinės žaliosios investicijos siekė 495 mlrd. dolerių, t. y. 17 proc. daugiau nei 2021 m.
„Fintech“ revoliucija, kurios dalimi visa kartu esame, padeda formuoti naują požiūrį į tvarumą, skatina atsakingą vartojimą ir mažina poveikį aplinkai.
Ačiū mums visiems, kurie nepastebėdami pakeitėme pasaulį.
„Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė Greta Ranonytė
