Lengvo pasipelnymo siekis kartais reiškiasi stačiai tragikomiškomis formomis. Vieną tokį atvejį narinėja Kauno teisėjai.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaunietis M. K. kaltinamas sukčiavimu, manant, jog siekdamas įgyti draudimo išmokas, Kauno mieste sukėlė 12 eismo įvykių.
M. K. kaltinamas, jog turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmokas, nuo 2019 m. sausio 27 d. iki 2021 m. liepos 4 d. sukėlė 12 eismo įvykių, siekdamas gauti draudimo išmokas. Įtariama, jog M. K., turėdamas galimybę išvengti susidūrimų su kitais automobiliais, to nedarė, o tyčia pasukdavo vairą į kitų eisme dalyvaujančių automobilių pusę, taip sudarydamas pavojingas situacijas, jog neišvengiamai įvyktų draudiminiai įvykiai.
Remiantis kaltinamojo akto duomenimis, M. K. 4 eismo įvykius sukėlė su savo automobiliu “Mercedes-Benz E320 CDI“, dar 7 eismo įvykius sukėlė su kito modelio „Mercedes Benz“ ir vieną eismo įvykį su automobiliu „BMW“.
Bylos duomenimis, kaltinamasis iš draudimo bendrovės gavo 10 išmokų. M. K. gautų išmokų suma svyravo nuo 488 eurų iki 1005 eurų, o bendrai sudarė daugiau kaip 6430 eurų. Kaltinamasis taip pat buvo kreipęsis dėl likusių dviejų eismo įvykių ir siekė gauti 1617 eurų sumą, tačiau išmokos jam sumokėtos nebuvo, nes draudimo bendrovė dėl anksčiau sukeltų eismo įvykių jau buvo kreipusis į policiją.
Pirmojo teisiamojo posėdžio metu apklaustas M. K. savo kaltės nepripažino, šiuo metu vykstančiuose posėdžiuose apklausiami liudytojai.
Baudžiamasis kodeksas numato, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.).
